Rezoliucijoje keliamas klausimas, kaip Vengrija galės patikimai atlikti šią užduotį 2024 metais, jei ji neatitinka ES teisės ir vertybių.
Joje valstybių narių prašoma kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą, kad Vengrijai netektų šešis mėnesius pirmininkauti, kaip numatyta kitų metų antrąjį pusmetį.
Birželio 1 dieną EP nariai balsuos dėl penkių frakcijų – centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D), centristų frakcijos „Renew“, žaliųjų ir GUE/NGL (kraštutinių kairiųjų) frakcijų – pasiūlytos rezoliucijos.
Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga šį žingsnį pavadino prieš Vengriją nukreipta iniciatyva.
„Aiškiai pasakykime, kad pirmininkavimas ES Tarybai yra ne teisė, o pareiga, – teigė ji savo „Facebook“ žinutėje. – Tai, ką pažadėjome, atliksime sąžiningai, ir niekas negali to iš mūsų atimti.“
Anksčiau ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas teigė, kad ES neturi jokios teisinės galimybės neleisti Vengrijai pirmininkauti blokui.
„Jei Europos Parlamentas priima tokį sprendimą, jis yra toks pat privalomas, kaip ir Azerbaidžano parlamento sprendimas“, – Budapešte žurnalistams sakė G.Gulyasas.
Tačiau Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas, griežtas V.Orbano kritikas, sakė: „Nemanau, kad V.Orbanas nusipelno šios scenos.“
Jis taip pat pavadino Vengrijos vadovą autokratu.
„Jis negerbia mūsų vertybių, negerbia mūsų demokratijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė D.Freundas ir pridūrė, kad Europos Parlamentas gali atsisakyti taikstytis su planuojamu Vengrijos pirmininkavimu.
„Jei V. Orbanui bus suteiktas pirmininko postas vykstant karui Ukrainoje, iš esmės bus suteiktas pirmininko postas geriausiam [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino draugui, ir, manau, kad kils pavojus ES saugumui“, – sakė jis.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą V.Orbanas atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui, nepritarė Briuselio į Rusiją nukreiptoms sankcijoms ir išlaikė ryšius su Kremliumi.
Nuo pat atėjimo į valdžią 59-erių nacionalistas nuolat konfliktuoja su ES vadovybe dėl įvairių klausimų – nuo žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės iki migracijos ir LGBTIQ teisių.
ES įšaldė Budapeštui skirtą milijardų eurų finansavimą dėl abejonių, susijusių su teisinės valstybės principais ir korupcija.
