Tokios žmogaus teisių gynimo organizacijos kaip „Amnesty International“ reguliariai skelbė pranešimus, kuriuose Vengrija buvo smerkiama už „šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus“.
Budapešte tokie priekaištai niekam nerūpėjo – premjeras Viktoras Orbanas toliau svaidėsi pareiškimais apie musulmonų ordas ir būtinybę ginti krikščioniškas Europos vertybes.
Tačiau dabar šalies valdžia netikėtai suvokė, kad Vengrijai netgi reikia užsieniečių – ir kuo daugiau, tuo geriau. Mat Vengrijoje ėmė ne juokais stigti darbo jėgos.
Kviečia visus, bet ne musulmonus
Dabar vyriausybė svarsto planus pasikviesti darbininkus imigrantus iš ES nepriklausančių šalių. Tokiems darbininkams paprastai leidžiama gyventi ir dirbti šalyje tam tikrą laikotarpį – tiesa, pilietybė jiems nesuteikiama.
Kaip skelbia Austrijos dienraštis „Die Presse“, ekonomikos ministras Mihaly Varga jau parėmė Vengrijos darbdavių ir pramonininkų konfederacijos reikalavimus priimti „šimtus tūkstančių migrantų“.
Mat ekonomistų prognozės rodo, kad šaliai reikės dešimčių tūkstančių migrantų, kurie užkamšytų skyles darbo rinkoje ir neleistų prasidėti ekonominei krizei.
Pasiūlymuose kalbama apie „profesionalius ir kultūriškai integruotinus darbininkus“.
Tiesa, kol kas kalbama apie „profesionalius ir kultūriškai integruotinus darbininkus“. O tai greičiausiai reiškia, kad musulmonai į Vengriją nekviečiami.
Ekspertų teigimu, vyriausybė taip bando išvengti visuomenės protestų dėl fakto, kad kviečiami darbininkai imigrantai.
„Valdžia žino, kad tokį kvietimą bus sunku parduoti vengrams. Juk vyriausybė išpopuliarėjo aiškindama, kad kiekvienas į Vengriją atvykstantis svetimšalis atima darbą iš etninio vengro, – teigė Rytų Europą tirianti Browno universiteto (JAV) profesorė Holly Case. – Nemanau, kad planas dėl darbininkų pasikvietimo pavyks.“
„Juk atsiminkime, kas ten darėsi. Manau, kad įgūdžių turintys darbininkai rinksis šalis, kur retorika ne tokia agresyvi ir ksenofobiška“, – tvirtino H.Case.
Teisę ir filosofiją Budapešte dėstantis Boldizsaras Nagy sutiko: „Vengrijoje greičiausiai išaugtų įtampa, ypač jei migrantai imtų uždirbti daugiau nei vietiniai.“
Jauni vengrai išvyksta
Kad Vengrijoje – kaip, beje, ir daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių, tarp jų Lietuvoje, – pritrūks darbo jėgos, buvo galima nuspėti. Kiekvienais metais jauni vengrai tūkstančiais plūsta į turtingesnes ES šalis.
Prancūzijoje ar Vokietijoje atlyginimai kur kas didesni. Ypač sunku Vengrijos restoranų ir viešbučių savininkams – jie neberanda žmonių, norinčių likti ir dirbti už vengrišką algą. Vidutinis darbo užmokestis Vengrijoje mažesnis nei Lietuvoje.
„Daug jaunų vengrų tiesiog nebemato savo ateities Vengrijoje. Vyriausybė nesugeba įrodyti, kad pasilikti verta, o nacionalistinė retorika nepadeda“, – pastebėjo H.Case.
Be to, šalyje niekaip neauga gimstamumo lygis. Tad Vengrijoje, kaip ir kitose Rytų Europos valstybėse, mažėja gyventojų skaičius. O senolių ir pensininkų dalis bendroje mozaikoje didėja.
Dėl panašių problemų, žinoma, kenčia ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija. Bet būtent todėl kanclerė Angela Merkel pernai išskėstomis rankomis priėmė šimtus tūkstančių daugiausia jaunų migrantų – tikimasi, kad jie įsilies į darbo rinką, ir neims braškėti pensijų sistema.
Aišku, ar Vokietija taps pavyzdžiu, toli gražu nėra aišku. Nors pernai į šalį atvyko daugiau nei 1 mln. migrantų, darbą jau turi tik 30 tūkst. atvykėlių.
Laukia prieštaringas referendumas
Tačiau Vengrijos premjeras V.Orbanas renkasi kitokį kelią. Jis remia programas, kuriomis siekiama pritraukti išskirtinai ne musulmonus, o tuo pat metu viešai keikia į Europą vykstančius pabėgėlius.
„Neturėtume pamiršti, kad čia atvykstantys žmonės užaugo visiškai kitokioje kultūrinėje ir religinėje aplinkoje. Daugelis yra ne krikščionys, o musulmonai. Tai svarbu, nes Europa ir europietiška kultūra yra krikščioniška“, – pernai rašė Vengrijos vyriausybės vadovas.
V.Orbanas dar prieš metus investuotojams iš arabų šalių aiškino apie „pagarbos kultūrą“ šalyje.
Vakarų analitikai visa tai vadina keistu balansavimu tarp skirtingų pozicijų. Pavyzdžiui, V.Orbanas dar prieš metus investuotojams iš arabų šalių aiškino apie „pagarbos kultūrą“ šalyje.
O šis savotiškas žaidimas tęsiasi. Nors Ekonomikos ministerija ruošiasi „parduoti“ vengrams pasiūlymą kviestis darbininkus imigrantus, rudenį Vengrijoje suplanuotas referendumas dėl ES patvirtintos migrantų paskirstymo po valstybes nares sistemos.
Beveik neabejojama, kad vengrai tokias kvotas atmes.
