Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ministras nurodė oro gynybos sistemas dislokuoti šalies šiaurės rytų regionuose ir sakė, kad prasidėjo pavojingiausia karo Ukrainoje fazė.
K. Szalay-Bobrovniczky teigimu, eskalaciją nulėmė apribojimų ukrainiečių smūgiams vakarietiškais ginklais sušvelninimas. Jis taip pat susiejo tai su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pritarimu atnaujintai branduolinei doktrinai.
Lapkričio 17 dieną dvi rusų raketos buvo numuštos vakariniame Ukrainos Užkarpatės regione, besiribojančiame su Vengrija. Užkarpatėje gyvena maždaug 75 tūkst. etninių vengrų.
Tuomet Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto sakė, kad būtina stiprinti pastangas dėl taikos, nes „kiekviena diena atneša karo eskalavimo riziką“.
Budapeštas nuolat kritikuodavo Vakarų karinę paramą Ukrainai ir trukdydavo ją teikti, tvirtindamas, kad tai nulems eskalaciją. Vengrija per visą Rusijos plataus masto invaziją Ukrainoje taip pat palaiko šiltus ryšius su Maskva.
Anksčiau rusų dronų ir raketų, paleistų per smūgius Ukrainai, buvo patekę į kitų šalių – Lenkijos, Latvijos, Rumunijos, Moldovos ir Baltarusijos – oro erdvę.
