Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso, pateiktos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Turkija teigė, kad ratifikuos Švedijos paraišką su sąlyga, jog JAV Kongresas tuo pat metu patvirtins Ankaros prašymą dėl 40 naikintuvų F-16.
Vengrija ne kartą tvirtino, kad remia Švedijos stojimą į NATO, nepaisant to, kad delsia savo parlamente ratifikuoti jos paraišką.
Pernai rugsėjį V. Orbanas pareiškė parlamentui, kad Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimas nėra skubus reikalas, reikalaudamas daugiau pagarbos iš Šiaurės Europos šalies, priklausančios Europos Sąjungai.
Budapeštas teigė, kad daug metų buvo deklaruojamas „atvirai priešiškas požiūris“, ir kaltino Švedijos atstovus, kad jie ne kartą norėjo paveikti Vengriją teisinės valstybės klausimais.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) ketvirtadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Stokholmas esą nesiėmė pasitikėjimą stiprinančių veiksmų santykiams gerinti.
G. Gulyasas jų santykius apibūdino kaip „teisinį aljansą, bet kažin ar jį galima laikyti draugišku.“
„Todėl turiu daryti išvadą, kad Švedijai greitas įstojimas į NATO šiuo metu nėra prioritetas“, – pridūrė jis.
Vienas aukšto rango vyriausybės pareigūnas pasiūlė Švedijos vyriausybei „susisiekti, pasidomėti, dėl ko nerimauja Vengrijos parlamentas ir ką jie gali dėl to padaryti“.
Atsakydamas į klausimą, G. Gulyasas atsisakė pakartoti ankstesnį V. Orbano, kurio partijų aljansas turi daugumą parlamente, pažadą, kad Budapeštas nebus paskutinis, kuris ratifikuos Švedijos paraišką.
„Norime išvengti šios situacijos, bet be Švedijos pagalbos tikriausiai negalėsime. Jei tai nesvarbu švedams, kodėl tai turėtų būti svarbu mums?“ – klausė jis.
