Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, neseniai įtūžęs dėl, jo manymu, ES nerodomos paramos Ankaros operacijoms Sirijos šiaurėje, paskelbė „atidarantis vartus“ ir leidžiantis migrantams bei pabėgėliams vykti į Europą – per, visų pirma, Graikiją ir Bulgariją.
R.T.Erdoganas pareiškė stabdantis 2016-ųjų susitarimo su ES, pagal kurį Turkija – iš esmės už Briuselio jai siūlomą kyšį – ėmė stabdyti nereguliarią migraciją į Bendrijos šalis, galiojimą.
Žmonės prie Turkijos pasienio su šiomis šalimis pastarosiomis savaitėmis net gabenami autobusais, šimtai jų bando keltis per Egėjo jūrą. Tik, skirtingai nei per 2015-ųjų migracijos krizę, ES šalys narės ir europinės institucijos durų plačiai jau neatveria ir stabdyti migrantus.
Pavyzdžiui, Graikija prieš žmones, bandančius atvykti iš Turkijos, naudoja ašarines duris ir vandens patrankas, o ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino: „Nebandykite judėti uždarytų durų link.“
Tokia kieta retorika ir veiksmai tai netgi džiugina Viktoro Orbano vis tvirtesniu kumščiu valdomą Vengriją, kuri dar 2015 metais pareiškė, kad vyksta „musulmonų invazija“, ir pasienyje skubiai pastatė aukštą tvorą, esą ginančią „krikščionišką civilizaciją“.
Dabar iš Budapešto sklinda pasitenkinimo kupini signalai – esą vengrai visada buvo teisūs. Tą patį interviu 15min kartojo ir Vengrijos užsienio reikalų ministras P.Szijjarto.
Vilniuje jis su kolegomis iš dar aštuonių NATO narių diskutavo apie Aljanso veiklą, o portalui teigė nepritariantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono minčiai, esą šį gynybinį bloką ištikusi smegenų mirtis. Vis dėlto karštesnė tema – migracija ir galima nauja jos krizė.
„Nereikia vežti problemų ten, kur jų nėra“
– Pone Szijjarto, dabar kalbama apie galimą naują migracijos krizę Turkijos ir Graikijos pasienyje. Ar manote, kad aiškėja, jog kietas Vengrijos požiūris į migrantus prieš penkerius metus buvo teisingas?
– Kartu su jūsų užsienio reikalų ministru esu vienas iš penkių, kurie prieš penkerius metus dalyvavo tuose debatuose.
Prisimenu, kad kai kalbėjau apie būtinybę saugoti išorinę ES sieną, statyti fizines kliūtis, neleisti nelegaliai kirsti sienų, mus pragariškai kritikavo. Mus vadino fašistais, naciais, lygino su žiauriausiomis XX amžiaus diktatūromis.
Dabar visi kalba taip pat. Tai gerai, bet pridursiu, kad politikoje nėra įprasta žarstytis liaupsėmis, tad nesitikime, kad mūsų kolegos europiečiai atsiprašys Vengrijos ir pasakys, kad buvome teisūs.
Europos Sąjunga turi pagaliau suprasti: jei negalime kontroliuoti išorinės sienos, jei negalime užtikrinti, kad čia patenkama tik legaliai, tuomet negalime ir sustiprinti visos sąjungos.
Jei reikia naudoti ašarines dujas ar vandens patrankas, tegu graikai tai ir daro – juk nėra jokios priežasties, kodėl būtų galima pažeidinėti sieną tarp dviejų saugių šalių. Turkija – saugi šalis.
Mes palaikome Graikiją. Šios šalies užsienio reikalų ministrui pasakiau, kad žinau tą jausmą, kai žmonės yra organizuotai gabenami prie tavo šalies pasienio. Kad žinau jausmą, kai puolami policininkai ir pasieniečiai.
Mes taip pat puikiai žinome tą jausmą, kai tarptautinė liberalioji žiniasklaida kuria melagingas naujienas.
Esame solidarūs su Graikija ir raginame ją saugoti sieną. Jei reikia naudoti ašarines dujas ar vandens patrankas, tegu graikai tai ir daro – juk nėra jokios priežasties, kodėl būtų galima pažeidinėti sieną tarp dviejų saugių šalių. Turkija – saugi šalis.
– Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiuos migracijos srautus vadina „organizuota invazija“. Gal aš klystu, bet turbūt reiktų manyti, kad šią „invaziją“ organizuoja Turkija, ar ne? Juk žmonės net vežami autobusais prie sienos.
– Europai tai neturėtų būti staigmena. Kodėl? Todėl, kad Turkijos prezidentas apie šią problemą jau seniai kalba jau atvirai.
Jis leido labai aiškiai suprasti, kad arba Sirijoje bus sukurtos reikiamos sąlygos sugrįžti žmonėms, arba jis atvers duris migrantams į Europą.
Jei atvirai, nesuprantu, kodėl nė viena ES šalis, išskyrus Vengriją, neremia Turkijos pastangų įkurti saugią zoną Sirijoje, kur galėtų grįžti žmonės.
Reiktų kalbėti apie požiūrį į migraciją. Mes manome, kad reikia sudaryti sąlygas žmonėms sugrįžti, o Briuseliui svarbiau pakviesti kuo daugiau žmonių į Europą. Dėl to labai nesutariame.
Manome, kad reikia rasti problemos šaknis, kad pagalbą reikia vežti ten, kur jos reikia, kad nereikia vežti problemų į šalis, kuriose problemų nėra. Turime padėti žmonėms kuo greičiau grįžti namo, o ne raginti juos keliauti į Europą.
Ragina nežaisti žaidimų su Turkija
– Manote, kad ES užsienio politika Sirijos atžvilgiu turėtų būti aktyvesnė nei dabar?
– Na, pirmiausia, turėtume sumokėti Turkijai tai, ką jai pažadėjome. Antra, turėtume padidinti paramą ir kitoms šalims, kurios yra priėmusios pabėgėlius, – Jordanijai, Irakui, Libanui.
Vengrija turi įkūrusi specialią programą „Hungary Helps“. Išleidome jau 50 mln. dolerių, kad padėtume 70 tūkst. krikščionių pasilikti Viduriniuose Rytuose.
Turėtume sukurti sąlygas žmonėms arba pasilikti, arba sugrįžti namo, o ne raginti juos bėgti. Mes esame atstatę bažnyčių, namų, finansuojame ligoninių veiklą – kad žmonėms nereiktų palikti bendruomenių, kurios ten gyvena amžius, jei ne tūkstantmečius.
– Kai sakote, kad Turkijai reikia duoti tai, ką jai pažadėjome... Juk Turkija nori ir bevizio režimo, muitų sąjungos, integracijos į ES.
– Tai dar kitas reikalas. Turkija – didelė ir stipri mūsų kaimynė. Nemanau, kad Europai sąžininga ir tinkama žaisti žaidimus su Turkija.
Kodėl? Todėl, kad kai susėdame Užsienio reikalų taryboje, kelių skirtingų ES šalių ministrai sako, kad niekada nepritars Turkijos priėmimui į Bendriją.
Tačiau apie tai reikėtų kalbėti atvirai. Juk negali būti taip, kad už uždarų durų sakome, jog Turkija negali būti narė, o viešai – kad tęsiame derybas.
Turkija – per didelė ir per galinga, kad su ja būtų galima žaisti. Turkai – tauta, kurią reikia gerbti. Reiktų elgtis atvirai – jei yra šalių, kurios nenori, kad Turkija įstotų į ES, tuomet reikėtų turkams taip ir pasakyti, o tada kalbėtis apie specialią partnerystę ar kažką panašaus.
Su Turkija reikėtų elgtis rimčiau nei elgiamasi dabar. Viena vertus, Europos saugumą patikime prezidentui Erdoganui, bet tuo pat metu Vakarų Europa jį nuolat kritikuoja.
– Bet ar ta kritika nėra pagrįsta? Galbūt strategine prasme priekaištauti neprotinga, bet įvairių pažeidimų Turkijoje tikrai yra.
– Užsienio politiką visada grindžiu abipusės pagarbos principu – stengiuosi nekritikuoti kitų šalių vidaus reikalų.
Palikime visa tai Turkijos žmonėms – jie balsuos. Jei jiems nepatinka tai, kas vyksta, jie balsuos prieš prezidentą, o jei patinka – už jį.
Turėtume atsitraukti nuo tokio požiūrio tarptautinėje politikoje, pagal kurį yra šalių, kurios mano, kad gali ir turi visus visada kritikuoti ir visiems pamokslauti – lyg kažką geriau žinotų.
-
Viktoras Orbanas: Turkijos operacija Sirijoje atitinka Vengrijos interesus
-
Kas vyksta Sirijoje ir ar tai prisidės prie naujos migracijos krizės?
-
Migrantai Turkijos ir Graikijos pasienyje: „Norime kitokio gyvenimo“
-
Gindamasi nuo migrantų antplūdžio, Graikija plės tvorą pasienyje
-
Turkija tikisi naują susitarimą su ES dėl migrantų pasiekti iki kovo 26-osios
