„Mes laimingi, kad pagaliau kažkas vyksta. Kita stotelė – Austrija. Vaikai labai pavargę, Vengrija bloga, turime kažkaip eiti“, – sakė naujienų agentūrai AFP iš Sirijos Alepo miesto atvykęs jaunuolis.
Tuo tarpu Bičkėje, apie 40 km į vakarus nuo Budapešto, dar 500 migrantų susirėmė su policija. Jie atsisakė lipti iš traukinio ir vykti į gretimą pabėgėlių stovyklą.
Pasak vengrų naujienų agentūros MTI, 200–300 migrantų staiga išsiveržė iš stoties ir nubėgo į netoliese esantį miškelį, policijai nepavykus jų sustabdyti.
Dar vienas migrantų nevilties proveržis – keli šimtai jų pabėgo iš pagrindinio Vengrijoje pabėgėlių apdorojimo centro netoli Reskės. Dėl to buvo kuriam laikui uždaryta siena į Serbiją.
Penktadienio pavakare apie 300 pabėgusiųjų tebebuvo dingę, nurodė policija.
Vengrija per pastaruosius kelis mėnesius atsidūrė tokioje pačioje padėtyje kaip ir Italija bei Graikija – prie „fronto linijos“, Europą ištikus migrantų krizei. Vien rugpjūtį per vakarų Balkanus žygiavo apie 50 tūkst. žmonių.
Ketvirtadienį į Vengriją įžengė 3 300 migrantų – tai naujausias rekordinis skaičius, kurį pateikia JT pabėgėlių reikalų agentūra.
Vengrijos dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko V.Orbano, į migrantų antplūdį reagavo tverdama spygliuotos vielos tvorą palei visą sieną su Serbija.
Ketvirtadienį jis gynė savo vyriausybės veiksmus ir kaltino Vokietiją, kad ši sušvelnino prieglobsčio taisykles tūkstančiams migrantų, keliaujančių per Vokietiją.
„Niekas nenori pasilikti Vengrijoje, nei Slovakijoje, nei Lenkijoje, nei Estijoje. Visi nori vykti į Vokietiją. Mūsų darbas – tik juos suregistruoti“, – aiškino V.Orbanas, atvykęs į Briuselį derybų krizės klausimu su Europos Komisijos vadovu Jeanu-Claude'u Junckeriu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku.
„Ši problema – ne Europos. Ši problema – Vokietijos“, – pabrėžė jis.
Be kita ko Vengrijos lyderis pažymėjo, kad daugybė musulmonų tarp migrantų yra „grėsmė“ krikščioniškai Europos tapatybei.
