Parlamento sesijoje, per kurią opozicijoje esantys įstatymų leidėjai pūtė švilpukus, leido sirenas ir blokavo priėjimą prie pirmininko tribūnos, siekdami neleisti įvykti balsavimui, dalyvavo ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
V.Orbano dešinioji partija „Fidesz“ balandį vykusiuose rinkimuose trečią kartą užsitikrino du trečdalius vietų parlamente ir paprastai be sunkumų priiminėja naujus įstatymų projektus asamblėjoje.
Tačiau parlamento pirmininkas ir V.Orbano sąjungininkas Laszlo Koveras trečiadienį negalėjo prasibrauti iki tribūnos, kad paskelbtų sesijos pradžią. Tai jam teko padaryti stovint ant grindų.
Opozicijos parlamentarai kaltino kolegas iš „Fidesz“ „neteisėtu balsavimu“ ir procedūrų nesilaikymu.
Toks opozicijos „bandymas trukdyti neturi precedento per visą 28 metų Vengrijos demokratijos istoriją“, vėliau sakė L.Koveras.
„Fidesz“ parlamento narių pateiktas prieštaringai vertinamas darbo įstatymas padidina galimų metinių viršvalandžių skaičių darbuotojams nuo 250 iki 400 valandų.
Jame taip pat tris kartus – iki trejų metų – pailginamas laikas apmokėjimui už viršvalandžius apskaičiuoti.
Vyriausybė tvirtina, kad šie pakeitimai bus naudingi darbuotojams, norintiems dirbti daugiau valandų, ir darbdaviams, kuriems reikia daugiau darbo jėgos.
„Turime atsisakyti biurokratinių taisyklių, kad tie, kas nori dirbti ir užsidirbti, galėtų tai daryti“, – antradienį sakė V.Orbanas.
Tačiau profesinės sąjungos ir opozicija reikalauja atsisakyti tokio, jų žodžiais, „vergų įstatymo“.
Teismų nepriklausomybė
Keli tūkstančiai žmonių sekmadienį dalyvavo demonstracijoje Budapešte, reikalaudami didinti ne viršvalandžius, o darbo užmokestį – vieną mažiausių Europos Sąjungoje.
Apklausų rezultatai taip pat rodo, kad naujiems darbo įstatymo pakeitimams nepritaria du trečdaliai vengrų.
Profesinės sąjungos, kaltinančios vyriausybę, kad ji nepakankamai konsultavosi ruošdama šias priemones, grasino surengti streiką ir blokuoti kelius visoje šalyje.
Raginimą rengti gatvės protestus paskelbė ir opozicinės partijos, įskaitant nacionalistinę partiją „Jobbik“. Pastarosios parlamentarai vėliau surengė eitynes per tiltą pas prezidentą Janosą Aderį ir įteikė atšaukti įstatymą reikalaujančią peticiją.
Įstatymo kritikai kaltina vyriausybę sudarius slaptą sandorį su Vokietijos automobilių gamybos milžinėmis, užimančiomis svarbią vietą Vengrijos ekonomikoje. Pastarosios skundžiasi didėjančiu darbo jėgos trūkumu.
„Jie priima įstatymą, skirtą vokiečių lobistams ir nukreiptą prieš Vokietijos žmonių interesus“, – sakė opozicijos įstatymų leidėjas Bence Tordai.
Nepaisant tvyrojusio chaoso trečiadienį buvo priimtas įstatymas, pagal kurį numatoma sukurti naujus „administracinius teismus“ viešojo administravimo byloms, susijusioms su rinkimais ar viešaisiais pirkimais, nagrinėti.
Teismų nepriklausomybė, kuriai, pasak kritikų, Vengrijoje kyla grėsmė, yra minima neseniai paskelbtoje ES ataskaitoje dėl įstatymų viršenybės ir demokratinių vertybių Vengrijoje.
Už teisų priežiūrą bus atsakingas kitas V.Orbano sąjungininkas teisingumo ministras Laszlo Trocsanyi.
Tai kelia susirūpinimą dėl galimos beveik absoliučios politikų kontrolės teismams.
Teismų nepriklausomybė, kuriai, pasak kritikų, Vengrijoje kyla grėsmė, yra minima neseniai paskelbtoje ES ataskaitoje dėl įstatymų viršenybės ir demokratinių vertybių Vengrijoje. Ši ataskaita leido Europos Parlamentui rugsėjį imtis precedento neturinčių teisinių procedūrų prieš Budapeštą.
L.Trocsanyi bando išsklaidyti būgštavimus, tvirtindamas, kad teismai, kurie turi būti įsteigti iki 2020 metų sausio, padarys teismų sistemą efektyvesne.
Tačiau naujieji teismai yra dar viena „rimta grėsmė įstatymų viršenybei Vengrijoje“, sako teises ginanti grupė Vengrijos Helsinkio komitetas (HHC).
„Išbluks riba tarp vykdomosios ir teismų valdžios Vengrijoje“, – sakoma jos pareiškime.
