„Nesu Donaldo Trumpo kampanijos agitatorius. Niekada nemaniau, jog man ateis į galvą, kad iš esamų pasirinkimų jis bus geresnis Europai ir Vengrijai“, – sakė V.Orbanas metinėje kalboje vienoje vasaros stovykloje Beile Tušnade Rumunijoje.
Dešiniųjų lyderis sakė, kad jam turėjo įtakos pasiūlymai dėl saugumo, kuriuos D.Trumpas išdėstė ketvirtadienį vakare sakydamas sutikimo tapti Respublikonų partijos kandidatu kalbą.
Vaizduodamas Ameriką kaip šalį, įklimpusią prievartoje, D.Trumpas pažadėjo didinti žvalgybos pastangas, sustabdyti imigraciją iš „terorizmu susikompromitavusių“ šalių ir padaryti galą „nesėkmingai valstybių kūrimo ir režimų keitimo politikai“ tokiose vietose kaip Sirija ir Irakas.
V.Orbanas taip pat yra aistringas imigracijos, ypač – iš musulmoniškų šalių, priešininkas ir dėl pastarojo meto teroro atakų Europoje kaltino pernai vasarą kilusią bloko pabėgėlių krizę.
„Užkuriame nesaugumą“
„(D.Trumpas) pateikė (tokių) pasiūlymų dėl terorizmo sustabdymo, kad aš, kaip europietis, nebūčiau pasakęs geriau, dėl to, kas būtų geriausia Europai“, – sakė V.Orbanas.
Jis pabrėžė, kad Europa turi sukurti nacionalinių žvalgybos agentūrų tinklą, kuris prilygtų „geriausiam pasaulyje“.
Jis taip pat parėmė D.Trumpo raginimą „atsisakyti demokratijos eksportavimo politikos“.
Jis taip pat parėmė D.Trumpo raginimą „atsisakyti demokratijos eksportavimo politikos“.
Pasak V.Orbano, tai, jog Vakarai nuvertė autoritariškus, bet stabilius režimus Libijoje, Sirijoje ir Irake, išprovokavo chaosą ir atvykstančių migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos srautą.
„Jeigu teikiame prioritetą demokratijos kūrimui, o ne stabilumui tuose regionuose, kur stabilumas yra svarbesnis, tada mes užkuriame nesaugumą“, – sakė jis.
V.Orbanas perspėjo, jog tas pats pasakytina apie dabartinius įvykius Turkijoje, kuri paskelbė nepaprastąją padėtį ir pradėjo masines atsakomąsias priemones po liepos 15-osios bandymo įvykdyti šalyje perversmą.
„Jeigu Turkija taps nestabili, tada daug dešimčių milijonų žmonių gali pasukti į Europą“, – sakė jis.
2015 metais per Vengriją keliavo maždaug 400 tūkst. migrantų ir pabėgėlių, kol vyriausybė rudenį uždarė pietines sienas spygliuotos vielos tvoromis ir prastūmė griežtus naujus antiimigracinius įstatymus.
Anksčiau šį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad spalio 2 dieną surengs referendumą dėl Europos Sąjungos plano išskirstyti 160 tūkst. migrantų po 28 valstybių bloką pagal privalomas kvotas.
