V.Orbano dešinioji partija „Fidesz“ ir jos koalicijos partneriai krikščionys demokratai vadovauja Vengrijai nuo 2010 metų, kai užsitikrino triuškinamą dviejų trečdalių daugumą. Po pernai vykusių rinkimų koalicija 199 vietų parlamente šią daugumą išsaugojo vos vieno mandato persvara.
Tačiau vadinamosios superdaugumos nebeliko, kai rinkėjai Vesprėme – tradiciškai konservatorius palaikančiame mieste į pietvakarius nuo sostinės Budapešto – išrinko nepriklausomą kandidatą Zoltaną Keszą, palaikomą kairiųjų opozicijos partijų.
Jis laimėjo papildomus rinkimus, surinkęs 43,1 proc. balsų ir įveikęs „Fidesz“ kandidatą Lajosą Nemedi, už kurį balsavo 33,4 rinkimų dalyvių.
„Parodėme vyriausybei geltoną kortelę“, – sakė Z.Keszas.
Dviejų trečdalių dauguma parlamente leido vyriausybei vykdyti reikšmingas konstitucijos ir institucijų reformas, kurios, anot kritikų, suvaržė Vengrijos žiniasklaidos laisvę ir teismų galias.
Tie žingsniai kėlė susirūpinimą dėl demokratijos padėties šioje Europos Sąjungos narėje. Taip pat manoma, kad V.Orbanas, kuris vos prieš kelias dienas priėmė Budapešte Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tampa vis palankesnis Kremliui tuo metu, kai Vakarų šalių ir Maskvos santykiai yra smarkiai pašliję dėl Ukrainos krizės.
V.Orbanas nesureikšmino sekmadienio balsavimo rezultatų, sakydamas, kad neplanavo teikti naujų įstatymų projektų, kuriems priimti būtų reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Tuo tarpu analitikas Gaboras Torokas televizijai ATV sakė, kad „toks rezultatas gali būti traktuojamas kaip „Fidesz“ pralaimėjimas“.
Respublikos instituto atstovas Csaba Tothas savo ruožtu sakė, kad šie rinkimai „visų pirma turi simbolinę reikšmę kaip sugriovę „Fidesz“ dviejų trečdalių daugumą“.
„Dėl jų valdančiosios partijos pastarojo meto nuosmukis pagal apklausų vertinimus tampa apčiuopiamas“, – pabrėžė Cs.Tothas.
V.Orbano partijos populiarumas smarkiai nusmuko praeitų metų pabaigoje, kilus virtinei korupcijos skandalų ir masiniams protestams dėl planuoto interneto apmokestinimo, kurio vėliau buvo atsisakyta.
