"Pagal konstituciją prezidentas turi atstovauti Vengrijos valstybės vienybei. Deja, tapau susipriešinimo simboliu, (todėl) jaučiu, kad mano pareiga – palikti savo postą", – jis sakė parlamentui.
P.Schmittas, kuris yra Vengrijos premjero Viktoro Orbano artimas sąjungininkas, palieka beveik vien reprezentacinį postą nepraėjus nei dvejiems metams po to, kai jį perėmė 2010 metų birželį.
69 metų buvęs olimpinis fechtavimosi čempionas ir buvęs Vengrijos nacionalinio olimpinio komiteto vadovas į prezidento postą buvo išrinktas 2010 metų birželį, turėdamas stiprų V.Orbano valdančiosios partijos "Fidesz" užnugarį.
Nors Vengrijos šalies vadovo postas praktiškai vien reprezentacinis, kritikai teigė, kad jis gali tapti naujosios vyriausybės marionete.
P.Schmittas laimėjo fechtavimo olimpinį auksą 1968 ir 1972 metais, taip pat laimėjo pasaulio čempionatus 1970 ir 1971 metais.
Sėkminga karjera sporte tapo tramplinu į politiką: 1989 metais jis buvo paskirtas Nacionalinio olimpinio komiteto pirmininku ir dirbo šiame poste iki 2010 metų.
Gandai, kad prezidentas gali atsistatydinti, pasklido penktadienį – kitą dieną po to, kai Budapešte įsikūręs Ignazo Semelveiso universitetas atėmė iš jo daktaro laipsnį.
Tačiau P.Schmittas kurį laiką neketino trauktis, tvirtindamas, kad "neįžvelgia jokio ryšio" tarp plagijavimo skandalo ir savo darbo.
Praeitą savaitę universitetas nustatė, kad prezidentas "pažodžiui" nukopijavo didelę dalį iš kito autoriaus disertacijos apie Olimpinių žaidynių istoriją.
V.Orbanas į šiuo debatus mažai kišosi, o penktadienį sakė visuomeniniam radijui, kad prezidentas vienintelis gali nuspręsti, ar atsistatydins.
Tuo tarpu opozicijos partijos ragino P.Schmittą palikti postą.
Pernai Vokietijos gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino, kai iš jo dėl plagijavimo taip pat buvo atimtas daktaro laipsnis, o šis incidentas paskatino patikrinti kitų viešųjų pareigūnų akademinius pasiekimus.
