Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto taip pat pridūrė, esą Vašingtonas nusiteikęs keršyti Budapeštui už tai, kad Vengrija palaikė glaudžius ryšius su buvusiu JAV prezidentu, respublikonu Donaldu Trumpu.
Anot P.Szijjarto, Budapešte manoma, kad JAV dar prieš rinkimus Vengrijoje, kurie turėtų vykti kitų metų balandį arba gegužę, turėtų „aktyvuoti“ Magnickio įstatymą. Pagal šį teisės aktą Vašingtonas skelbia sankcijas užsienio šalių pareigūnams, kuriuos įtaria korupcija ar žmogaus teisių pažeidimais.
„Fidesz“ per rinkimus laukia bene didžiausias iššūkis nuo pat laikų, kai V.Orbano vadovaujama partija įsitvirtino šalyje. Ši politinė jėga sieks jau ketvirtosios kadencijos valdžioje iš eilės, bet reitingai rodo, kad gali nugalėti ir susivienijusi opozicija.
„Negyvename Mėnulyje. Gyvename Vidurio Europoje. Aišku, kad bus bandymų. Mes jau aptikome ruošimosi ženklų, Noriu patikinti vengrus, kad visos atsakingos institucijos dirba savo darbą ir apgins mus nuo išorinio kišimosi į rinkimus“, – pareiškė P.Szijjarto.
Vengrija negavo JAV kvietimo į viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, kuriame dalyvaus 110 valstybių. Stebėtojų teigimu, Vašingtonas taip įvertino Budapešte aižėjančias demokratijos normas.
Iš Europos Sąjungos šalių kvietimo nesulaukė vienintelė Vengrija. P.Szijjarto tai pavadino „nepagarba“ šaliai, bet ekspertai teigia, kad šalis iš tiesų labiau autoritarinė nei demokratinė, be to, čia fiksuojama daug korupcijos atvejų, pažeidžiamos žmogaus teisių.
P.Szijjarto: mums nereikia, kad kažkas vertintų demokratijos Vengrijos būklę tarsi mokykliniame egzamine.
Pastaraisiais metais atvėso Vengrijos, kuri stiprina ryšius su Rusija ir Kinija, santykiai tiek su ES, tiek su JAV. Briuselyje dėl įtariamų teisės viršenybės principo pažeidimų norima nebeskirti Vengrijai milijardų eurų iš Bendrijos fondų.
Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas, dirbantis jau nuo sausio, dar nenusiuntė į Budapeštą naujo Amerikos ambasadoriaus. P.Szijjarto turi savo versiją, kodėl delsiama.
„Vengrijos ir JAV santykiai buvo aukštumoje, kai prezidento pareigas ėjo Donaldas Trumpas. Labai gerbiame buvusį prezidentą, o pagarba abipusė.
Vienodai gerbiame visus išrinktus JAV prezidentus, bet akivaizdu, kad tie, kurie draugavo su Donaldu Trumpu, nebuvo pakviesti (į viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, – red.)“, – teigė Vengrijos diplomatijos vadovas.
Anksčiau šiais metais JAV pritaikė sankcijas pagal Magnickio įstatymą keliems pareigūnams Bulgarijoje – prieš pat ten vykusius rinkimus.
Anot „Eurasis Group“ analitiko Mujtabos Rahmano, JAV savo veiksmais parodo, kaip J.Bideno administracija vertina „antivakarietišką ir antieuropietišką Orbano pastarųjų 11 metų darbotvarkę“.
„Gali būti, kad sulauksime ir dar aštresnės kritikos Orbano adresu. JAV baigia išsekti kantrybė dėl nuolatinio Orbano gerinimosi ir dvigubų žaidimų su Rusija, Kinija bei kitais autoritariniais režimais“, – tvirtino M.Rahmanas.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, regis, apskritai lygina Vengriją su tokiomis šalimis kaip Rusija ir Turkija. Be to, ji mano, kad šių valstybių lyderiai – tokie kaip D.Trumpas.
„Trumpas ir jo sekėjai, kurie užpuolė mūsų Kapitolijų, nemėgsta pasaulio, kuriame gyvename. Panašiai mąsto autokratiniai lyderiai Rusijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Brazilijoje ir dar daugybėje kitų vietų“, – MSNBC trečiadienį tvirtino H.Clinton.
P.Szijjarto teigimu, toks H.Clinton pasisakymas tik įrodo, kad būsimasis viršūnių susitikimas „bus politinio pobūdžio, nes kvietimai nesiunčiami šalims, kurių lyderiai gerai sutarė su buvusiu prezidentu Donaldo Trumpu“.
„Mums nereikia, kad kažkas vertintų demokratijos Vengrijos būklę tarsi mokykliniame egzamine“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.