Budapešto teismo duomenimis, vyriausybei artimos žiniasklaidos priemonės 2017 m. teismo įsakymu turėjo atlikti 53 informacijos korekcijas.
Vienas iškalbingiausių melagingų naujienų pavyzdžių – vengrų-švedų kilmės Natalie Contessos af Sandeberg istorija. Moteris žiniasklaidai tikino ketinanti iš Švedijos persikelti į Vengriją, kadangi ten dėl migrantų nesijaučia saugi.
N.Contessa af Sandeberg tikino, kad Švedijoje migrantai nuolat priekabiauja prie moterų, o patys švedai yra priversti emigruoti į Norvegiją – esą visas darbo vietas užima svetimšaliai musulmonai.
Vis dėlto nepriklausomas naujienų portalas 24.hu išsiaiškino, kad N.Contessa af Sandeberg Vengrijoje gyvena jau dvejus metus, o Švedijos ligoninėje, kurioje moteris teigė dirbusi, niekas nėra girdėjęs jos pavardės.
Vis dėlto nepriklausomas naujienų portalas 24.hu išsiaiškino, kad N.Contessa af Sandeberg Vengrijoje gyvena jau dvejus metus, o Švedijos ligoninėje, kurioje moteris teigė dirbusi, niekas nėra girdėjęs jos pavardės.
Tokie N.Contessos af Sandeberg pasakojimai puikiai pasitarnauja vyriausybės naratyvui, dėl kurio Budapeštas įsivėlė į atvirą konfliktą su Europos Sąjunga: prieš nesutinkančią įgyvendinti migrantų priėmimo kvotų Vengriją Europos Komisija (EK) ėmėsi teisinių priemonių.
„Didelės Vakarų Europos šalys pamažu praranda savo šalis. Jos nori mus priversti padaryti tą patį, ir šie rinkimai yra puiki galimybė jiems tai padaryti. Afrika nori išspirti mūsų duris, o Briuselis mūsų negina“, – neseniai kalbėjo premjeras V.Orbanas.
Tiesa, Vengrijoje kalbant apie migrantus pasitelkiamos ne tik melagingos naujienos. Nutekintose vyriausybės instrukcijose visuomeniniam transliuotojui draudžiama rodyti pabėgėlių moteris ir vaikus – greičiausiai baiminamasi, kad jie sukels vengrų gailestį.
Be to, instrukcijose buvo rašoma, kad vietoj žodžio „pabėgėliai“ turi skambėti terminas „migrantai“.
Galas nepalankiai žiniasklaidai
Vis dėlto vyriausybei palankioje žiniasklaidoje pasirodančios melagingos naujienos ir kontroliuojama terminija – tik maža dalis valdančiosios partijos strategijos šalyje apriboti žodžio laisvę.
Todėl nenuostabu, kad organizacijos „Reporteriai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indekse Vengrijai teko 71-oji vieta iš 180. Kaimyninė Slovakija liko 17-ta, Rumunija – 46-ta.
„Reporteriai be sienų“ viena žemo vertinimo priežasčių įvardija įtakingo laikraščio „Nepszabadsag“ uždarymą.
Vieną rytą į darbą atėję žurnalistai rado užrakintas redakcijos duris, prieiga prie jų elektroninio pašto dėžučių buvo užblokuota, 50 metų archyvas – sunaikintas.
Vyriausybė teigė, kad laikraštis buvo uždarytas todėl, jog nenešė pelno. Vis dėlto toks paaiškinamas neatsako į labai svarbų klausimą: kodėl buvo panaikintas archyvas?
Vyriausybė teigė, kad laikraštis buvo uždarytas todėl, jog nenešė pelno. Vis dėlto toks paaiškinamas neatsako į labai svarbų klausimą: kodėl buvo sunaikintas archyvas?
Kritikai tikina, kad „Nepszabadsag“ vyriausybės nemalonę užsitraukė viešindamas skandalingą informaciją apie Vengrijos centrinio banko valdytoją.
Įtaka oligarchų rankomis
„The New York Times“ rašo, kad du „Fidesz“ vyriausybės priimti su žiniasklaida susiję įstatymai pakenkė nepriklausomiems žurnalistams, rašantiems valdininkams nepalankiomis temomis.
Naujieji įstatymai leido premjerui asmeniškai skirti dviejų didžiausių žiniasklaidos reguliavimo tarnybų vadovus. Pastarieji įgavo daugiau galios piniginėmis baudomis bausti nepriklausomas visuomenės informavimo priemones.
Galiausiai dalį baudomis susilpnintų žiniasklaidos priemonių nupirko V.Orbanui artimi oligarchai. Be to, 2016-ųjų lapkritį su vienu artimiausių premjero patarėju susijusi kompanija įsigijo žiniasklaidos grupę „Mediaworks“, kontroliuojančią maždaug 50 proc. rinkos.
Anot nepriklausomo politologo Garbo Gyorio, tai – ne vienintelis būdas tildyti kritiškus žurnalistų balsus.
G.Gyoris: „Vyriausybė daro spaudimą verslininkams nepirkti reklamos (nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse – red.). Radijo stočių atveju pakeičiami jų dažniai, buvę (dažniai – red.) perduodami toms stotims, kurias kontroliuoja valstybė.“
„Vyriausybė daro spaudimą verslininkams nepirkti reklamos (nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse – red.). Radijo stočių atveju pakeičiami jų dažniai, buvę (dažniai – red.) perduodami toms stotims, kurias kontroliuoja valstybė“, – 15min sakė politologas.
Tiesa, vyriausybės taikiklyje atsidūrė ir valstybinės žiniasklaidos priemonės. Vos V.Orbanui atėjus į valdžią, į Vengrijos visuomeninį radiją buvo paskirti keli nauji vadovai.
„Tie vyrukai iš tikrųjų nebuvo žurnalistai, – sakė tuomet populiarus radijo laidų vedėjas Attila Mongas. – Jie – labiau propagandistai.“
A.Mongas „The New York Times“ teigė, kad prieš 2010-ųjų rinkimus, atvedusius „Fidesz“ į valdžią, jis galėjo laisvai kalbėti apie politiką – „taip, kaip jam atrodė teisinga“. Vis dėlto paskyrus naujus vadovus situacija pasikeitė.
A.Mongas: „Redakcijoje jautėme baimę, kurios nebuvo anksčiau.“
„Redakcijoje jautėme baimę, kurios nebuvo anksčiau“, – sakė A.Mongas.
Galiausiai apie tūkstantį darbuotojų – maždaug trečdalis personalo – buvo priversti palikti visuomeninį transliuotoją. Vienas iš jų – A.Mongas, kuris protestuodamas radijo eteryje paskelbė tylos minutę.
Apynasris tiriamajai žurnalistikai
Tiriamosios žurnalistikos portalo atlatszo.hu žurnalistė Anita Komuves 15min teigė nejaučianti spaudimo ar grėsmės. Vis dėlto valstybinės institucijos daro viską, kad apsunkintų žurnalistų darbą.
„Labai sunku iš vyriausybės gauti informaciją. Tyrimams reikia dokumentų, vyriausybė stengiasi jų neduoti: pateikia tuos, kurių neįmanoma perskaityti, suranda priežasčių atidėti dokumentų pateikimą.
A.Komuves: „Pavyzdžiui, šiandien gavau atsakymą dėl prieš dvi savaites pateiktos užklausos suteikti informaciją. Institucija atrašė, kad nesuprato klausimo. Tačiau tas klausimas parašytas su advokato pagalba, jį tikrai turėjo suprasti. Jie randa daug būdų paversti mūsų darbą neįmanomu.“
Pavyzdžiui, šiandien gavau atsakymą dėl prieš dvi savaites pateiktos užklausos suteikti informaciją. Institucija atrašė, kad nesuprato klausimo. Tačiau tas klausimas parašytas su advokato pagalba, jį tikrai turėjo suprasti. Jie randa daug būdų paversti mūsų darbą neįmanomu“, – pasakojo A.Komuves.
Anot žurnalistės, darbą apsunkina ir nuolatinės šmeižto kampanijos, nukreiptos tiek prieš įvairias nevyriausybines organizacijas (NVO), tiek prieš nepriklausomą žiniasklaidą.
„Vyriausybė sako, kad mums moka Sorosas, kad mūsų visų (žurnalistų – red.) tikslas – tarnauti Sorosui ir migrantams. Žinoma, tai mus diskredituoja“, – sakė ji.
Anot A.Komuves, 50 proc. atlatszo.hu pajamų „suneša“ skaitytojai, 30 proc. – G.Soroso įkurto „Open Society Foundations“ fondo parama, dar 20 proc. – įvairių organizacijų skiriamos stipendijos.
Sunku pamatuoti įtaką
Anot žurnalistės A.Komuves ir politologo G.Gyorio, sunku pasakyti, kokią įtaką šalyje daro nepriklausomos žiniasklaidos priemonės.
„Greičiausiai tai sužinosime sekmadienį, kai bus paskelbti rinkimų rezultatai. Vis dėlto manau, kad šiomis dienomis nepriklausoma žiniasklaida paviešino labai daug įdomių istorijų apie su vyriausybe susijusius korupcijos skandalus.
Todėl įmanoma, kad darome šiokią tokią įtaką“, – 15min pasakojo A.Komuves, omeny turėdama balandžio 8 d. vyksiančius Vengrijos parlamento rinkimus.
G.Gyoris: „Problema ne tik ta, kad visuomeninėse žiniasklaidos priemonėse naujienos pranešamos labai šališkai, bet ir ta, jog apie korupcijos skandalus nė neužsimenama.“
G.Gyoris tikina, kad tokie korupcijos skandalai vyriausybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje apskritai nutylimi.
„Problema ne tik ta, kad visuomeninėse žiniasklaidos priemonėse naujienos pranešamos labai šališkai, bet ir ta, jog apie korupcijos skandalus nė neužsimenama“, – sakė politologas.
A.Komuves teigimu, nepriklausomų žurnalistų istorijoms sunku pasiekti kaimiškose vietose gyvenančius vengrus. „Visus vietos laikraščius nupirko vyriausybė ar jai artimi verslininkai, televizijoje valdančioji partija taip pat nėra vertinama kritiškai“, – sakė ji.
„Vengrijos visuomenė – labai įvairi. Jauni žmonės nėra linkę palaikyti „Fidesz“, jie naujienas skaito internete. Internetinės (žiniasklaidos – red.) priemonės kur kas labiau subalansuotos negu televizija, radijas ir spauda“, – teigė G.Gyoris.
Anot jo, internetinė žiniasklaida nepasiekia vyresnio amžiaus ir mažiau išsilavinusių rinkėjų, kurių dauguma balsuoja už „Fidesz“.
Neabejodama V.Orbano pergale sekmadienio rinkimuose, A.Komuves piešia niūrų ateities paveikslą.
„Manau, kad Orbanas stengsis dar labiau engti nepriklausomą žiniasklaidą. Stengsis, kad jo oligarchai nusipirktų dar keletą nepriklausomų žiniasklaidos priemonių“, – 15min sakė ji.
