Oficialiai balsavimas parlamente numatytas kovo 6–9 dienomis, tačiau Vengrijos vyriausybė neseniai nurodė, kad balsavimą dėl ratifikavimo gali atidėti iki antros mėnesio pusės.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios abiejų Šiaurės šalių paraiškų. Pritarimą joms turi išreikšti visos 30 Aljanso narių.
Vengrijos ir Švedijos parlamentų delegacijų susitikimas, skirtas „išsiaiškinti (Vengrijos) parlamento narių susirūpinimą dėl stojimo į NATO [dokumentų] ratifikavimo“, turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis, pirmadienį pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
„Parlamento nariai nėra labai entuziastingi“, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praėjusią savaitę duodamas interviu radijui.
Vengrijos opozicija ne kartą kaltino V. Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“, kad ši vilkina balsavimą.
Kartu su savo krikščionių demokratų partnere KDNP „Fidesz“ išlaiko dviejų trečdalių daugumą parlamente.
Kai kurie įstatymų leidėjai nerimauja, kad daugiau kaip 1 000 km ilgio Rusijos ir Suomijos siena gali sudaryti „didelį karo potencialą“, sakė V. Orbanas.
Trečiadienį parlamento debatų pradžioje opozicijos deputatė Agnes Vadai tariamas „Fidesz“ vidaus diskusijas pavadino tik taktika, kuria siekiama vilkinti ratifikavimą.
V. Orbanas, artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, siekė išlaikyti ryšius ir su Maskva, nepaisant Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
Nors V. Orbanas pasmerkė Rusijos agresiją, jis atsisakė kritikuoti Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.
Suomija ir Švedija, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.
Turkija kol kas delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prašymus dėl narystės NATO, tačiau nurodė, kad yra pasirengusi greičiau pritarti Suomijos stojimui į Aljansą.
