Tokia versija, remdamasis šaltiniais, feisbuke pasidalino tinklalapio Censor.net vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas. Šaltiniai saugumo tarnybose informaciją patvirtino ir nepriklausomam leidiniui „Ukrainska Pravda“.
O versija tokia: specialią ir itin komplikuotą operaciją Ukrainos karinė žvalgyba ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) rengė ilgiau nei metus.
Esą žvalgybininkams, apsimetusiems potencialių darbdavių iš Venesuelos atstovais, galiausiai pavyko surinkti kovotojus, kurie Ukrainoje įtariami nusikaltimais Donbase, į Minską.
Jie turėjo sėsti į lėktuvą, kuris skrido į Stambulą, bet būtų – SBU agentui suvaidinus priepuolį – nusileidęs viename Ukrainos oro uostų. Ten „Wagner“ kovotojų būtų laukęs areštas.
Tačiau operaciją esą sužlugdė kažkas V.Zelenskio administracijoje – esą informacija greitai pasiekė Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB) ir pačius kovotojus, tad šie iš Minsko taip ir nepakilo. Rugpjūčio 14-ąją Baltarusija paskelbė, kad visi sulaikytieji buvo perduoti Rusijai.
Keistų sutapimų šioje istorijoje išties nemažai. Ir nors dėl informacijos nutekinimo pasipiktinusį Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Vasilijų Burbą, kuris buvo atleistas, pakeitęs Kirilas Budanovas dabar aiškina, esą viską suorganizavo Rusija, iškalbingų garso įrašų ir nuotraukų tiesiog per daug, kad į jas būtų galima nereaguoti.
„Darbo pokalbiai“
Viskas esą prasidėjo prieš daugiau nei metus, kai SBU ir karinė žvalgyba ėmė ieškoti kovotojų, kurie greičiausiai buvo prisidėję prie įvairių lėktuvų Donbase numušimo – keleivinio MH17 ir karinių Il-76 bei AN-26.
Pagal planą verbuotojais apsimetę Ukrainos operatyvininkai ėmė skambinėti kovotojams ir siūlyti jiems pagal kontraktą atvykti į Venesuelą ir ten saugoti naftos gręžinius.
Internete jau yra skelbiami garso įrašai, kuriuose girdėti, kaip kovotojai telefoninių pokalbių metu vardija, kokiose operacijose Ukrainoje dalyvavo – jie manė, kad potencialiam darbdaviui nurodo turimą kvalifikaciją.
Pavyzdžiui, vienas toks Denisas Charitonovas, glaudžiai susijęs su separatistine Donbaso savanorių sąjunga, uoliai vardija, kiek kartų numušė lėktuvų, kokių apdovanojimų gavo iš Rusijos kariuomenės.
Šių apdovanojimų kopijas vyras net atsiuntė, tuo pačiu pasigirdamas, kad juos jam asmeniškai įteikė Vladislavas Surkovas, tada Kremliuje buvęs atsakingas už Donbasą.
Nufotografavo D.Charitonovas ir prierašą prie jam įteikto medalio „Už nuopelnus tėvynei“. Pasirašo pats Vladimiras Putinas.
„Bellingcat“ žurnalistas Christo Grozevas rašo, kad ukrainiečiai paviešino jau tris tokius darbo pokalbius. Juose esą MH17 numušimas nėra minimas, bet greičiausiai dėl to, kad bet kokius prisipažinimus planuojama pirmiausia perduoti tarptautinei tyrėjų komandai.
Paragino atidėti operaciją
Į Venesuelą „Wagner“ kovotojai turėjo išskristi iš Minsko per Stambulą. Iš viso „užverbuoti“ buvo 33 asmenys, iš kurių 28 buvo Kijevo taikiniai. Devyni jų – Ukrainos piliečiai.
Skrydžio metu vienas keleivių – SBU agentas – turėjo suvaidinti epilepsijos priepuolį, o dėl jo pilotai būtų nukreipę lėktuvą į vieną Ukrainos oro uostų.
Pagal ukrainiečių sumanymą visa ši kovotojų grupė liepos 24 dieną iš Maskvos turėjo atvykti tiesiai į Minsko oro uostą – be sustojimo kur nors Baltarusijos teritorijoje. Kitą dieną jie turėjo išskristi į Stambulą.
Jau šio skrydžio metu vienas keleivių – SBU agentas – turėjo suvaidinti epilepsijos priepuolį, o dėl jo pilotai būtų nukreipę lėktuvą į vieną Ukrainos oro uostų. Tada, persirengę medikais, į orlaivį būtų įėję Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai ir sulaikę kovotojus.
Tačiau operacija žlugo. Kaip? Tą pačią liepos 24 dieną SBU vadovo pavaduotojas Ruslanas Baraneckis ir karinė žvalgybos vadovas V.Burba apie paskutinę operacijos dalį informavo prezidento administraciją.
Abiejų saugumiečių pasiklausyti susirinko, žinoma, pats V.Zelenskis, prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, jo pavaduotojas Romanas Mašovecas, prezidento patarėjas Ruslanas Demčenka ir prezidento sekretorė Marija Levčenko.
A.Jermakas, išklausęs pranešimą, iškart paprašė atidėti specialiąją operaciją. Jis pareiškė, kad operacija gali sukelti grėsmę keitimosi kaliniais procesui, taip pat sužlugdyti trapias paliaubas Donbase.
R.Baraneckis ir V.Burba bandė paaiškinti, kad kovotojai jau keliauja į Minską ir yra užsiregistravę skrydžiui, o operacijos atidėjimas ją pasmerktų nesėkmei.
Jie teigė, kad „Wagner“ kovotojų areštas nebūtų susijęs su Minsko susitarimais – juk jie domina Nyderlandų prokurorus, tiriančius MH-17 katastrofą.
Bet V.Zelenskis esą parėmė A.Jermaką ir atidėjo operaciją iki liepos 30-osios. O netrukus visas planas, kaip ir prognozavo saugumiečiai, žlugo.
Prabilo apie išdavystę ir buvo atleistas
Į lėktuvą, skridusį į Stambulą, nė vienas iš 33 kovotojų taip ir neįsėdo. Jiems buvo pasakyta vienoje sanatorijoje laukti kito skrydžio liepos 30 dieną. Bet liepos 29-ąją visą grupę sulaikė Baltarusijos pareigūnai.
Žvalgybos tarnybų pareigūnai mano, kad po to susitikimo prezidentūroje informacija apie operaciją buvo nutekinta Rusijos FSB. Aliaksandras Lukašenka kurį laiką dar patrimitavo apie rusų kišimąsi į rinkimus, bet kovotojai po kurio laiko buvo kuo ramiausiai perduoti Maskvai.
Liepos 31 dieną Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi į Minską dėl kovotojų ekstradicijos, bet atsakymo taip ir nesulaukė.
Prasidėjo kaltųjų paieškos. Dar vieną susitikimą su saugumo tarnybų vadovybe sušaukęs V.Zelenskis iš V.Burbos išgirdo, kad operacija žlugo dėl išdavystės.
V.Burba taip pat pradėjo reikalauti, kad būtų patikrinti visi, kurie žinojo apie operaciją. Prašė jis ir melo detektoriumi patikrinti jį patį, A.Jermaką, R.Demčenką ir R.Mašovecą.
V.Zelenskis dar kalbėjosi su A.Lukašenka dėl kovotojų ekstradicijos, bet su Baltarusijos lyderiu derėjosi ir V.Putinas – rugpjūčio 14-ąją sulaikytieji buvo perduoti Rusijai.
Bet joks tyrimas nebuvo pradėtas. Vietoj to prezidentas atleido V.Burbą, o R.Baraneckį išleido pailsėti – neribotam laikui. V.Zelenskis dar kalbėjosi su A.Lukašenka dėl kovotojų ekstradicijos, bet su Baltarusijos lyderiu derėjosi ir V.Putinas – rugpjūčio 14-ąją sulaikytieji buvo perduoti Rusijai.
Neatmetama, kad tik dėl to, kad siekė susigrąžinti „Wagner“ kovotojus, V.Putinas taip greitai pripažino A.Lukašenkos pergalę prezidento rinkimuose. Pripažinimą Kremlius, tiesa, gali atšaukti – tokios kalbos jau sklando.
Neigia ir kalba apie dezinformaciją
Viešai V.Zelenskis apgailestauja dėl Baltarusijos sprendimo perduoti sulaikytus kovotojus Rusijai. Bet skelbiama informacija apie operacijos aplinkybes lyg ir liudytų, kad dėl jos žlugimo kalta paties prezidento aplinka.
Tiesa, A.Jermakas Censor.net ir „Ukrainska Pravda“ pranešimus vadina „gerai apgalvota ir suplanuota dezinformacijos kampanija“. Jis taip pat paneigė, kad ragino atidėti operaciją.
O V.Burbą karinės žvalgybos vadovo pareigose pakeitęs Kirilas Budanovas apskritai pareiškė, kad „Wagner“ kovotojų kelionė į Minską esą buvo Rusijos specialiųjų tarnybų idėja.
„Tik neišmanėlis gali tikėti pasaka, kad šiuos „naivius“ kovotojus buvo galima privilioti į Minską. Visos vadinamosios privačios karinės kompanijos tiesiogiai pavaldžios Rusijos saugumo pajėgoms ir veikia pagal jų nurodymus“, – teigė K.Budanovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmasis apie tariamą SBU pėdsaką šioje istorijoje parašė rusų leidinys „Komsomolskaja Pravda“ – rugpjūčio 6 dieną. Esą šią versiją Ukrainoje iškart pradėjo garsinti „prorusiškais vadintini politologai ir socialiniai tinklai“.
„„Komsomolskaja Pravda“ tada, tiesa, rašė, kad SBU įspėjo Baltarusijos specialiąsias tarnybas apie rusus kontraktininkus. Neva siekta sukelti įtampą Maskvos ir Minsko santykiuose.
-
Baltarusija tiria įtariamų Rusijos samdinių numanomą sąmokslą įvykdyti „teroro aktų“
-
9 faktai apie tai, ką iš tikrųjų Baltarusijoje veikė Rusijos samdinių grupė iš privačios karinės bendrovės „Wagner“
-
V.Cepkala kreipėsi į V.Putiną: Minskas naudoja sulaikytus rusus kovai su opozicijos kandidatais
-
Žurnalistas: A.Lukašenka sutiko perduoti „Wagner“ kovotojus Ukrainai
