Šalia Vezuvijaus – 3 mln. nelegalių gyventojų
Vezuvijaus papėdėje įsikūrusių skvoterių negąsdina, kad aktyvus vulkanas teoriškai gali bet kada išsiveržti. Apleistuose pastatuose nelegaliai apsigyvenusių žmonių aplink Vezuvijų, kaip manoma, yra daugiau nei 700 tūkst. Apžvalgininkai pastebi, kad šioje teritorijoje per metų metus susiklosčiusi situacija yra koncentruotas visos Italijos skvoterių krizės veidrodis.
Apie su Vezuvijumi susijusias problemas šiuo metu reikia žinoti du dalykus. Pirma – Pietų Italijos Kampanijos regione esantis Vezuvijus yra aktyvus vulkanas, pajėgus išsiveržti tokiu pat galingumu, kaip ir 79 metais po Kristaus, kai buvo sunaikinti trys miestai, kurių garsiausia – Pompėja. Šiuo metu galimo išveržimo poveikio teritorijoje gyvena apie 3 mln. žmonių.
Antras dalykas – žmonių apgyvendinta Vezuvijaus papėdė yra nacionalinės skvoterių krizės centras. Čia daugiau nei 700 tūkst. žmonių apsigyveno nelegaliai. Skaičiuojama, kad Italijoje žmonių, gyvenančių nelegaliai pastatytuose pastatuose, yra apie 6 mln.
„Foreign Policy“ rašo, kad staigi urbanizacija Italijoje prasidėjo maždaug XX a. viduryje, po Antrojo pasaulinio karo. Ir, anot apžvalgininkų, valdžia nesugebėjo suvaldyti situacijos arba tiesiog neįdėjo užtektinai pastangų siekdama pritaikyti įstatymus, kad statybos ir miestų planavimas vyktų sklandžiai ir kokybiškai. Todėl labai greitai pradėjo rastis prastai pastatytų namų, kurie kaip atitiko tam tikrus viešųjų pastatų reikalavimus, bet neatitiko įstatymų.
Todėl dėl užsitęsusios prastos valdžios reakcijos, reguliavimo statybų klausimu ir korupcijos Italijoje dabar yra 6 mln. žmonių, pastatuose gyvenančių nelegaliai.
Pastatai nebūtinai atitinka saugos reikalavimus
Problema dėl nelegaliai pastatytų namų ir juose iš esmės nelegaliai gyvenančių žmonių buvo vėl priminta priešpaskutinę rugpjūčio savaitę. Nors iki galo neaišku, ar pastatai, kuriuose nukentėjo žmonės, buvo pastatyti nelegaliai, tačiau šis įvykis atnaujino diskusijas dėl nelegalių statybų problemos.
2015 m. duomenimis, trečdalis tais metais namų, pastatytų Sicilijoje ir Kampanijoje, kuriai priklauso Iskijos sala, iškilo nelegaliai. O tai reiškia, kad ir pastatai nebūtinai atitinka saugos reikalavimus.
Ištisus dešimtmečius Italijos vyriausybės reakcija į šią problema niekada nebuvo didelė. Bet, kadangi daugybė žmonių gyvena tokiuose pastatuose, suinteresuotųjų labiau iškelti šią per dešimtmečius susidariusią situaciją nėra daug. Per tą laiką Italijos miestai plėtėsi netgi teritorijose, kurios nėra itin palankios gyventi, pavyzdžiui, prie Vezuvijaus.
Nedidelis Terzigno miestelis galėtų būti idiliškos italų bendruomenės pavyzdys, kur po mišių visi neskubėdami juda centrinėje aikštėje, o jei kieno nors paklaustumėte kelio, jie tikriausiai jus pasikviestu pietų į savo namus. Tačiau ir šis, ir kiti jaukūs kaimyniniai miesteliai yra įsikūrę, galima sakyti, vieno pavojingiausių vulkanų pasaulyje šlaituose. Iš viso 25 miesteliai yra zonoje, iš kurios visi žmonės turėtų evakuotis ugnikalniui išsiveržus.
Vezuvijaus papėdėje įsikūrusių skvoterių negąsdina, kad aktyvus vulkanas teoriškai gali bet kada išsiveržti.
Neribota urbanizacija Vezuvijų pavertė dar pavojingesniu
„Foreign Policy“ apžvalgininkas Ladanas Cheras teigia, kad Italijos valdžia visiškai pražiūrėjo nelegalių statybų procesus. Didelė dalis dabartinių gyventojų gimė ir užaugo šalia vulkano, kai statybos čia buvo vykdomos be jokių apribojimų. Ir tik 1980 m. statybos buvo uždraustos oficialiai paskelbtoje raudonojoje zonoje.
Tačiau iki tol pastatyti namai ir liko stovėti. Ir netgi raudonosios zonos paskelbimas nesustabdė statybų. Jos ir toliau buvo tęsiamos, įstatymuose atradus spragą. Ir už statybos pavojingoje zonoje buvo galima išsipirkti sumokėjus valstybei. Tik 2003 m. ši įstatymų skylė buvo užtaisyta ir statybos raudonojoje zonoje sustojo.
Vulkanologė Lucia Pappalardo iš Nacionalinio Italijos geofizikos ir vulkanologijos instituto teigia, kad neribota urbanizacija Vezuvijų pavertė dar pavojingesniu. Ji pabrėžia, kad apskaičiuoti, kada įvyktų rimtas išsiveržimas, neįmanoma, vienintelis įsigelbėjimas žmonėms, gyvenantiems pavojingoje zonoje, yra evakuacija. Tačiau, anot jos, tai būtų labai sudėtinga, nes vietovė tankiai apgyvendinta, o tinkamų kelių, kuriais evakuacija vyktų, paprastai nėra.
2010 m. po žurnalistinio tyrimo paaiškėjo, kad keliai, kurie nurodomi kaip evakuaciniai, veda, galima sakyti, į niekur, o didžioji dalis savivaldų neturėjo jokio evakuacijos plano.
Didelė dalis raudonojoje zonoje gyvenančių žmonių yra vidutines arba dar mažesnes pajamas gaunantys žmonės, todėl jie patys net nesvarsto išsikelti iš kažkada nelegaliai pastatytų pastatų. Tačiau tai nereiškia, kad jie visiškai negalvoja apie Vezuvijaus keliamą pavojų.
Žurnalistų paklabinta 82 metų Angela Russo sako, kad, nors didžiausią dalį gyvenimo praleido vulkano papėdėje, ji nežino, ką darytų, jeigu jis staiga išsiveržtų. Tačiau moteris pripažįsta, kad apie nelaimės tikimybę bent akimirkai ji pagalvoja tikriausiai kasryt, nes pirmas dalykas, ką ji pamato prabudusi, – Vezuvijaus viršūnė.
„Foreign Policy“ straipsnis apie nelegalias statybas Vezuvijaus papėdėje užbaigia fatališku sakiniu, kad vienintelis aiškiausias susiklosčiusios padėties sprendimas yra laukti, kol vulkanas išsiverš.
