Šiuo metu vienas iš ES tikslų – iki 2030-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 proc., rašo „The Guardian“.
Klimato kaitai neutraliai ekonomikai 2050-aisiais gana ilgai priešinosi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tačiau pastarosiomis savaitėmis jos laikysena ėmė keistis. Prieš kelias dienas Vokietija prisijungė prie Prancūzijos pozicijos, idant įtikintų visas ES šalis vieningai siekti ambicingo tikslo.
Kodėl mes turėtume spręsti, kas nutiks 2050-aisiais, kai iki jų dar 31 metai?, – A.Babišas.
Vis dėlto vakar įvykusiame ES vadovų susitikime vieningas sprendimas nebuvo priimtas. Tarp Briuselyje susitikusių 28 valstybių vadovų kilo diskusijos dėl Europos vaidmens klimato krizės kontekste.
Lenkija ir Čekija nepritarė planui iki 2050 metų įgyvendinti klimatui neutralią ekonomiką ir sumažinti anglies dioksido išmetimą. Tiesa – net ir tokį planą žalieji aktyvistai kritikavo kaip pernelyg aptakų ir nekonkretų.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas prisijungė prie Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio ir Čekijos premjero Andrejaus Babišo, nors prieš tai rodėsi, kad Vengrija yra pasirengusi kompromisui.
Čekijos ministras pirmininkas A.Babišas pareiškė: „Kodėl mes turėtume spręsti, kas nutiks 2050-aisiais, kai iki jų – dar 31 metai?“
Susitikime A.Babišas kėlė klausimą, kodėl Europa turėtų imtis iniciatyvos ir kažką daryti, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Kinijoje palaipsniui auga. Jam paprieštaravo A.Merkel, teigdama, kad Kinija ėmėsi veiksmų, idant sumažintų anglies dioksido išmetimą iki 2030-ųjų.
Vis dėlto didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių palaiko planą sumažinti anglies dioksido išmetimą iki 2050 ir perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos.
Viltys ypač pakilo pastarosiomis dienomis, kai Slovakija, Bulgarija ir Baltijos valstybės – tarp jų ir Lietuva – išreiškė paramą šiam projektui. „Mes turime suprasti, kad tai yra galimybė“, – susitikime sakė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
Žalieji aktyvistai, reaguodami į Europos Sąjungos nesugebėjimą susitarti dėl 2050-ųjų tikslo, sukvietė skubų susirinkimą prieš rugsėjį vyksiantį Jungtinių Tautų posėdį.
„Tušti žodžiai negali atstatyti namo, kurį nugriovė purvo nuošliauža, arba sumokėti ūkininkui, kurio derlių sugadino sausra, – sakė ES patarėjas klimato kaitos klausimais, „Greenpeace“ atstovas Sebastianas Mangas. – A.Merkel ir E.Macronui nepavyko įtikinti Lenkijos ir kitų valstybių. Kai gatvėse žmonės reikalauja imtis veiksmų ir netyla mokslininkų perspėjimai, kad sparčiai užsidaro paskutinė galimybė sureaguoti, mūsų vyriausybės turėjo progą parodyti lyderystę ir Europą nukreipti sparčiu dekarbonizacijos keliu. Jos susimovė.“
