Dabartinių smūgių epicentrai buvo netoli kalnų miestelio Amatričės teritorijoje, dar neatsigavusioje po pernai įvykusio žemės drebėjimo.
Pasak stebėtojų, pirmasis žemės drebėjimas, smogęs regionui į šiaurę nuo kalnų miestelio Amatričės, kur praėjusį rugpjūtį požemių stichija nusinešė beveik 300 gyvybių.
Per tris valandas nuo trečiadienio žemės drebėjimo pranešimų apie aukas negauta.
Pirmasis 5,1 ar 5,3 balo stiprumo smūgis užfiksuotas 10 val. 25 min. vietos (11 val. 25 min. Lietuvos) laiku. Po 50 min. antrasis smūgis Europos Viduržemio jūros seismologijos centro (EMSC) buvo įvertintas 5,7 balo, o Italijos INGV – 5,4 balo; abistebėsenos organizacijos pranešė apie netrukus pasireiškusį trečiąjį smūgį – 5,3 balo.
Pasak Italijos Raudonojo Kryžiaus organizacijos, dėl sniego griūčių dešimtys žmonių buvo užspeisti savo namuose, kai kur kaimeliuose prie Amatričės yra sugriuvusių pastatų.
„Laimei, ten nėra aukų“, – sakė ministras pirmininkas Paolo Gentiloni per spaudos konferenciją Berlyne. Jis dar pridūrė, kad į nelaimės ištikus rajonus siunčiama daugiau karių.
Smūgiai buvo juntami Abrucų, Lacijaus ir Markės regionuose, taip pat sostinėje Romoje, esančioje toliau kaip už 100 kilometrų. Panikos apimti tėvai skubėjo į mokyklas pasiimti vaikų.
Kelių šimtų metų popiežiaus rūmai sostinėje patvirtini renesanso laikų architektų meistriškumą – švelnia svyruodami jie sugėrė virpesius.
Sostinėje saugumo sumetimais kurį laiką buvo uždarytas metropolitenas, bet patikrinus vėl eismas paleistas. Be to buvo evakuota Italijos užsienio reikalų ministerija bei kelios mokyklos.
Arčiau požeminių smūgių paveiktų vietovių esančių miestelių ir kaimų mokyklos, kurios dar nebuvo uždarytos dėl smarkaus snygio, taip pat buvo evakuotos.
Žemės drebėjimo padariniams tikrinti buvo mobilizuoti pagalbos tarnybų sraigtasparniai.
Per ankstesnius požeminius smūgius smarkiai nukentėjusio L'Akvilos miesto gyventojai panikuodami išbėgo į snieguotas gatves, bet meras sakė, kad sugriuvusių namų nėra.
Sugriuvo bažnyčios varpinė
Amatričėje subyrėjo XV amžiaus Šv.Augustino bažnyčios varpinė. Šis miestas smarkiai nukentėjo per ankstesnius žemės drebėjimus, sukrėtusius kalnuotą šalies vidurio regioną praėjusių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais.
Tąkart regioną supurtęs 6,0 balo stiprumo drebėjimas pasiglemžė apie 300 gyvybių, dauguma jų buvo Amatričės gyventojai. Šį gražiomis apylinkėmis garsėjantį miestelį vasaros sezonu aplankydavo ypač daug turistų.
Spalį tą patį regioną sudrebino dar du požeminiai smūgiai, o stipresnysis siekė 6,5 balo.
Naujausias žemės drebėjimas sukrėtė Amatričės ir kito kalnų miestelio – Norčos – suniokoto per ankstesnius požeminius smūgius, apylinkes po 36 valandas trukusio snygio.
Trečiadienį visame regione, kuriame gaus slidinėjimo kurortų ir stūkso 2912 metrų aukščio Gran Saso kalnas, buvo paskelbtas lavinų pavojus.
Tuo tarpu Amatričės meras Sergio Pirozzi keikė savo miestelio nesėkmes.
„Nežinau, ar padarėme kažką blogo. Šito aš klausiu nuo vakar. Turime iki dviejų metrų sniego, o dabar dar vienas žemės drebėjimas. Ką galiu pasakyti? Trūksta žodžių“, – sakė jis.
Gretimo Akumolio miestelio meras padėtį vadini „dramatiška“.
„Keliai nepraeinami dėl sniego, neturime pakankamai sunkvežimių sniegui pašalionti, dalis jų sugedę. Negalima kariauti karo apsiginklavus tik lankais ir strėlėmis“, – sakė jis.
Po praėjusių metų žemės drebėjimų daug žmonių buvo iškeldinti į laikinus būstus atokiau nuo seismiškai aktyvios zonos palei Italijos kalnynus.
