Manoma, kad tai tik keletas iš iššūkių, su kuriais susidūrė Jungtinės Amerikos Valstijos, siekdamos įtikinti Artimųjų Rytų šalis paremti Ukrainą kovoje su Rusija.
Anksčiau leidinys „The New York Times“ pranešė, jog regiono valstybių vadovai vis labiau nerimauja, kad JAV pasiryžusios juos apleisti ir siekti įtakos kitur.
JAV pareigūnai neigė tokią poziciją Artimųjų Rytų atžvilgiu, nurodydami, kad Amerika ten turi daug karinių pajėgų ir tvirtus saugumo ryšius. Tačiau paviešinti dokumentai atskleidė, kad kelios regiono šalys, nerimaudamos dėl atsirandančio JAV formuojamo vakuumo, glaudžiasi prie Rusijos.
-
Saudo Arabijos delegacija Jemeno sukilėlių užimtoje sostinėje žada stabilizuoti paliaubas
-
„Politico“: Iranas veda slaptas derybas su Kinija dėl raketų kuro Rusijai
-
Yla išlindo iš maišo: nutekinti dokumentai atskleidė tikruosius Kinijos ketinimus
-
Kinija pritaikė sankcijas JAV Kongreso nariui už apsilankymą Taivane
„Visos Artimųjų Rytų šalys dabar svarsto, ką reiškia būti susivienijus su Jungtinėmis Valstijomis, kiek kainuoja būti susivienijus su Jungtinėmis Valstijomis ir ar yra būdų, kaip išplėsti savo santykius su Jungtinėmis Valstijomis“, – leidiniui teigė Jonas Altermanas, buvęs George'o W.Busho vadovybės Valstybės departamento atstovas, dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre ir nuolat bendraujantis su Artimųjų Rytų pareigūnais.
Nutekinti dokumentai atskleidė, kad net milijardų dolerių JAV saugumo pagalbos sulaukiančios Artimųjų Rytų šalys nėra linkusios beatodairiškai sekti Amerikos pavyzdžiu.
Amerikos partneriai Artimuosiuose Rytuose jau kurį laiką nuogąstauja dėl savo padėties didėjančioje Vašingtono ir Pekino priešpriešoje, atkreipė dėmesį „Politico“ žurnalistai. Jų susirūpinimą sustiprino ir prezidento Joe Bideno pozicija, kad Kinija yra didžiausia ilgalaikė grėsmė JAV įtakai.
Tuo tarpu Kinija įtampų varginamame regione pastaruoju metu sugebėjo pasiekti tam tikrų laimėjimų: jai tarpininkaujant, įvyko derybos tarp ilgalaikių priešininkių – Saudo Arabijos ir Irano.
Egiptas apkaltintas ginklų tiekimu Rusijai
Be JAV ir Kinijos kita aktyvi žaidėja Artimuosiuose Rytuose yra Rusija. Sirijoje tebėra dislokuotos jos karinės pajėgos.
Anot „Politico“, dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Vašingtonas, Pekinas ir Maskva pradėjo dar labiau konkuruoti dėl paramos ar bent jau tikro neutralumo Artimųjų Rytų regione, kuris tebėra pagrindinis pasaulinio energijos tiekimo šaltinis.
Anonimiškumą norėjęs išlaikyti Artimųjų Rytų diplomatas leidiniui sakė, kad vienas iš nuviliančių dalykų, susijusių su Amerika, yra jų nenuspėjama vidaus politika ir trumpalaikė perspektyva, formuojant politiką. Per pastarąjį dešimtmetį vykę pašėlę politikos svyravimai – nuo prezidento Baracko Obamos iki prezidento Donaldo Trumpo ir dabar J.Bideno – dar labiau sustiprino netikrumo jausmą.
„JAV rinkimų ciklas trunka dvejus metus, o Persijos įlankos kunigaikštysčių ir karalysčių rinkimų ciklas iš esmės trunka visą gyvenimą“, – pažymėjo diplomatas.
Nutekinti dokumentai rodo, kad net milijardų dolerių JAV saugumo pagalbos sulaukiančios Artimųjų Rytų šalys nėra linkusios beatodairiškai sekti Amerikos pavyzdžiu.
Viename iš dokumentų, apie kurį anksčiau pranešė „The Washington Post“, teigiama, kad Egipto prezidentas Abdelas Fattah El-Sisis įsakė slapta pagaminti net 40 tūkst. raketų, taip pat kitų ginklų, skirtų išsiųsti į Rusiją.
Egiptas kasmet gauna daugiau kaip 1 mlrd. dolerių JAV karinės pagalbos. Egipto ambasada Vašingtone dokumento tiesiogiai nekomentavo, tačiau pareiškime nurodė, kad jos pozicija dėl karo „grindžiama nesikišimu į šią krizę ir įsipareigojimu išlaikyti vienodą distanciją su abiem pusėmis“.
Aukšto rango J.Bideno administracijos pareigūnas interviu „Politico“ teigė, kad tokio Egipto sandorio su Rusija nebuvo.
„Išskyrus Iraną, nėra nė vienos Artimųjų Rytų šalies, kuri tiekia amuniciją Rusijos karui Ukrainoje, ir taškas“, – pareiškė jis.
Izraelis stengiasi subalansuoti savo ryšius tarp JAV ir Rusijos, nes jam reikia, kad Rusija užsidengtų akis, kai Izraelis bombarduoja Sirijos objektus, susijusius su Irano karinėmis grupuotėmis.
Pažymėta, kad JAV pareigūnai nepageidavo komentuoti konkrečiau, ar Egipto vadovas ėmėsi kokių nors veiksmų, kad toks planas taptų realybe.
JAE flirtas su Rusija
Naujienų agentūra AP paskelbė, jog viename iš nutekintų dokumentų taip pat teigiama, jog Rusijos žvalgybos pareigūnai gyrėsi įtikinę JAE „dirbti kartu prieš JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos agentūras“.
Šalies atstovai tokius teiginius pavadino „kategoriškai melagingais“.
Kitame dokumente, kuriame minimi JAE ir kurį peržiūrėjo „Politico“ žurnalistai, nurodoma, kaip ši maža, bet turtinga šalis derėjosi su Rusijos įmone dėl regioninio JAE ginklų sistemų priežiūros centro statybos.
Neseniai J.Bideno administracija JAE pavadino karštuoju Rusijos sankcijų vengimo tašku.
Kovo pradžioje vyriausioji Iždo departamento pareigūnė Elizabeth Rosenberg tvirtino, kad „2022 m. birželio-lapkričio mėnesiais JAE bendrovės į Rusiją eksportavo JAV kilmės, JAV kontroliuojamų prekių už daugiau kaip 5 mln. dolerių, įskaitant, bet neapsiribojant, puslaidininkinius prietaisus, kurių dalis gali būti naudojama mūšio lauke“.
Izraelio pagalbą Ukrainai lems siekis apeiti Rusiją
Kai kuriuose nutekintuose dokumentuose minimas ir Izraelis, kuris kasmet iš Amerikos gauna beveik 4 mlrd. dolerių paramos.
Viename iš paviešintų dokumentų išdėstyti būdai, kaip būtų galima įtikinti Izraelį tiekti ginklus Ukrainai. Pirmajame scenarijuje teigiama, kad Izraelis galėtų būti įtikintas labiau padėti Ukrainai, jei Rusija siųstų tam tikras pagrindines ginklų sistemas Iranui, kurio islamistinį režimą Izraelis laiko mirtina grėsme.
Tačiau jame taip pat pažymima, kad Izraelis stengiasi subalansuoti savo ryšius tarp JAV ir Rusijos, nes jam reikia, kad Rusija užsidengtų akis, kai Izraelis bombarduoja Sirijos objektus, susijusius su Irano karinėmis grupuotėmis.
„Tikėtina, kad Jeruzalė svarstys galimybę teikti letalinę pagalbą, padidėjus JAV spaudimui arba suvokus ryšių su Rusija pablogėjimą dėl Maskvos veiksmų Irane ar Sirijoje, kurie kenkia Izraelio interesams“, – teigiama dokumente.
Nepaisant ilgamečių ryšių, JAV ir Izraelis pastaraisiais mėnesiais susidūrė su neįprasta įtampa, nes kraštutinių dešiniųjų vyriausybė Jeruzalėje bandė pasirūpinti reformų, susijusių su teismų sistema, priėmimu, kurie, kaip baiminasi daugelis izraeliečių, pakenks jų demokratijai.
Tačiau J.Bideno administracijos požiūris į Artimuosius Rytus labai priklauso nuo gerų santykių su Izraeliu palaikymo ir Izraelio bei jo arabų kaimynų ekonominių, diplomatinių ir kitų ryšių stiprinimo, pastebėjo „Politico“.
Tikimasi, kad tokia „strateginė integracija“ sumažins smurto riziką regione. Tai suteiks Vašingtonui erdvės sutelkti dėmesį ne tik į Artimuosius Rytus, nors J.Bideno administracija nesako, kad tai būtų vienu iš Amerikos tikslų.
Saudo Arabija – tarp dviejų ugnių
JAV taip pat siekė, kad būtų nutrauktas karas Jemene, tapęs Irano ir Saudo Arabijos ginkluoto konflikto aikštele. Jemeno, kuriame per pastaruosius metus smurto protrūkiai ženkliai sumažėjo, nuraminimas yra viena iš priežasčių, kodėl Jungtinės Valstijos išreiškė nedaug nuogąstavimų dėl Kinijos tarpininkaujamo susitarimo, kuriuo atkuriami Saudo Arabijos ir Irano diplomatiniai ryšiai.
Nors karo akivaizdoje Iranas tvirtai stojo Rusijos pusėn ir net siuntė jai dronų ukrainiečiams užpulti, Saudo Arabija laikėsi nevienareikšmio požiūrio.
Rijadas stengėsi palaikyti draugiškus santykius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir, Vašingtono nepasitenkinimui, nenorėjo imtis tam tikrų veiksmų naftos sektoriuje, kurie galėtų sumažinti kainas.
Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai pažymėjo, kad Saudo Arabija pažadėjo šimtus milijonų dolerių humanitarinės pagalbos Ukrainai, įskaitant naftos tiekimo finansavimą.
„Saudo Arabija padeda Ukrainoje palaikyti šviesą ir svarbiausių funkcijų vykdymą“, – sakė atstovas spaudai.
Aukšto rango administracijos pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į kitus pastaruoju metu JAV remiamus diplomatinius laimėjimus Artimuosiuose Rytuose: įvykdytas jūrų susitarimas su Libanu ir Izraeliu, įsteigtos naujos infrastruktūros jungtys tarp Jordanijos, Irako ir Persijos įlankos arabų valstybių bei pastarosiomis dienomis atkurti Bahreino ir Kataro diplomatiniai ryšiai.
Nors daugelis Artimųjų Rytų šalių palaikė Jungtinių Tautų poziciją balsuodamos dėl rezoliucijų, smerkiančių Rusijos invaziją, jos dažniausiai vengė įvesti sankcijas Kremliui ar rimtai apriboti santykius su Maskva.
Dalis taip pat nori sukurti arba išsaugoti gerus santykius su Pekinu, kurio interesai šiame regione daugiausia grindžiami verslo interesais ir kuris diplomatiniu, jei ne atviru kariniu požiūriu, stojo Rusijos pusėn prieš Ukrainą.
JAV prezidentas Rusijos karą prieš Ukrainą dažnai pristatydavo kaip kovą tarp autokratijos ir demokratijos. Tačiau kai kurios Artimųjų Rytų šalys, esančios arčiausiai Jungtinių Valstijų, yra autokratinės, o jų vadovų prioritetas – išlikti valdžioje, o ne skatinti demokratiją.
Jei norint išlikti valdžioje reikia susirasti daugiau draugų Pekine ir Maskvoje, Artimųjų Rytų lyderiai greičiausiai taip ir padarys, pažymėjo „Politico“.
„Daugelį šių lyderių sieja tam tikri ideologiniai panašumai su Rusija ir Kinija – jie tikriausiai mato pasaulį panašiau į šių šalių valdovus nei į bet kurį JAV lyderį“, – sakė Artimųjų Rytų demokratijos projekto analitikė Amy Hawthorne.
