Kaire V.Putinas paskelbė, kad atnaujinami tiesioginiai komerciniai skrydžiai į šalį, kurioje 2015-aisiais buvo numuštas Rusijos lėktuvas. Jis su prezidentu Abdelu Fattah el Sissi pasirašė susitarimą dėl 30 mlrd. dolerių (25 mlrd. eurų) vertės atominės elektrinės statybų Egipte. Be to, šalių lyderiai kalbėjo apie galimybę, jog Rusijos karinėms oro pajėgoms bus leista naudotis Egipto bazėmis.
Ankaroje V.Putinas jau aštuntą kartą 2017-aisiais susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Tai – dar vienas įrodymas, kaip stipriai pagerėjo šalių santykiai. Juos krizė ištiko po to, kai 2016-aisiais Turkijoje buvo nužudytas Rusijos ambasadorius ir 2015-aisiais Turkijos pajėgos numušė karinį Rusijos lėktuvą.
I.Tharooro manymu, R.T.Erdoganas ir jo sąjungininkai susitaikė su faktu, kad Rusija juos Sirijoje paprasčiausiai pergudravo. Be to, jiems kur kas aktualesnis dabartinis nepasitenkinimas Vašingtonu.
Puikuojasi intervencija Sirijoje
Pirmadienį V.Putinas Sirijoje apsilankė pirmą kartą po to, kai 2015-aisiais šalyje pradėjo karinę intervenciją. Čia su prezidentu Basharu al Assadu susitikęs Kremliaus vadovas paskelbė pergalę prieš „Islamo valstybę“ (IS) ir pareiškė, kad Sirijoje pradedamas mažinti Rusijos pajėgų skaičius.
„Per dvejus metus Rusijos ginkluotosios pajėgos kartu su Sirijos armija nugalėjo pajėgiausią tarptautinę teroristinę grupuotę, – V.Putinas sakė Chmeimimo oro pajėgų bazėje. – Todėl priėmiau sprendimą: didelė dalis Rusijos kariuomenės kontingento, esančio Sirijos Arabų respublikoje, grįžta namo, į Rusiją.“
Anot I.Tharooro, nors netrūksta skepticizmo, ką iš tikrųjų reiškia „didelė dalis“, V.Putinas pasinaudojo proga pasipuikuoti efektyviu Rusijos įsitraukimu į karą Sirijoje. Ir nesvarbu, kiek per pastaruosius dvejus metus Rusijos karinių oro pajėgų smūgiai pražudė civilių.
To meto intervencijos kritikai manė, kad Maskva žengia pavojingą žingsnį. Vis dėlto po dvejų metų V.Putinas pasirodė esąs ištikimas savo draugams ir galįs projektuoti galią gerokai toliau už Rytų Europos ribų.
„Kai Amerika atitolo nuo savo tradicinio vaidmens Vidurio Rytuose, Rusija išplėtė saviškį: ji surengė pretenzingą šou, demonstruodama, kad kaunasi su islamistiniais teroristais užsispyrusios Vakarų krikščionybės vardu“, – neseniai portale „The Atlantic“ rašė Julia Ioffe.
J.Ioffe: „Kai Amerika atitolo nuo savo tradicinio vaidmens Vidurio Rytuose, Rusija išplėtė saviškį: ji surengė pretenzingą šou, demonstruodama, kad kaunasi su islamistais teroristais užsispyrusios Vakarų krikščionybės vardu.“
Pavyzdžiui, dvi pastarosios JAV administracijos nesugebėjo sukurti nuoseklios politikos Vidurio Rytams.
Įvairūs apžvalgininkai kritikavo Baracko Obamos administraciją už tai, kad ji puolė arabų šalių lyderius, kurie, prieš 2011-aisiais prasidėjusius demokratinius judėjimus, tradiciškai buvo laikomi JAV sąjungininkais. Vėliau administracija buvo kritikuojama už tai, kad prasidėjus sukilimui Sirijoje nepadarė pakankamai, jog nuverstų B.al Assadą.
„Obamos administracija dėl savo nesuinteresuotumo atvėrė labai daug galimybių Rusijai, – sakė Paulas Salemas iš Vidurio Rytų instituto. – O su dabartine administracija, su prezidentu, kuris yra efektyviai prorusiškas, (rusams) sekasi pakankamai gerai.“
I.Tharooras primena paradoksą: D.Trumpas, sumenkinęs JAV karų palikimą regione, surengė didžiulį šou paleisdamas balistines raketas į Sirijos vyriausybės oro bazę po to, kai ji prieš savo piliečius panaudojo cheminį ginklą.
Nuo tada jis pernelyg nesidomėjo Sirija, išskyrus paskutinių B.Obamos eros kampanijos prieš IS žingsnių įgyvendinimą, įskaitant Rakos miesto atsiėmimą. Baltųjų rūmų lyderis taip pat nutraukė JAV paramą su Sirijos režimu kovojantiems nuosaikiems sukilėliams.
Jeruzalės korta
I.Tharooras rašo, kad praeitą savaitę D.Trumpo sukeltas nepasitenkinimas regione naudingas tik Rusijai. Ankaroje šalia R.T.Erdogano stovintis V.Putinas pabrėžė nerimaujantis dėl Baltųjų rūmų vadovo sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Kremliaus lyderis sakė, kad D.Trumpo įsakymas „nepadeda Vidurio Rytų taikos procesui bei destabilizuoja ir taip sudėtingą situaciją regione“.
T.Kose: „Daugeliui vietinių veikėjų vis pastebimesnis Rusijos buvimas atrodo kaip tam tikros pusiausvyros šaltinis. Nenuspėjami D.Trumpo administracijos žingsniai, tokie kaip Jeruzalės paskelbimas Izraelio sostine, tik pagreitins JAV įtakos nuosmukį ir nuties kelią Maskvai.“
„Pew“ tyrimų centras atliko apklausą – apklausė 6 204 respondentus Vidurio Rytuose. 64 proc. apklaustųjų mano, kad Rusija regiono reikaluose yra įtakingesnė nei prieš dešimt metų.
Anot I.Tharooro, toks suvokimas artimiausiais mėnesiais gali dar labiau stiprėti, o Rusija iš jo tik pasipelnys.
„Daugeliui vietinių veikėjų vis pastebimesnis Rusijos buvimas atrodo kaip tam tikros pusiausvyros šaltinis, – R.T.Erdoganą palaikančiame leidinyje „Daily Sabah“ rašė akademikas Talha Kose. – Tokie nenuspėjami D.Trumpo administracijos žingsniai kaip Jeruzalės paskelbimas Izraelio sostine tik pagreitins JAV įtakos nuosmukį ir nuties kelią Maskvai.“
Anot P.Salemo, rusai „nėra suinteresuoti nauju šaltuoju karu, tačiau jie pasinaudos galimybėmis“ išplėsti įtaką Vidurio Rytuose ir suvaidinti tarptautinės galios vaidmenį. Jie tai darys eksportuodami ginklus, tiekdami branduolinę energiją civiliams (tai jau galima matyti iš susitarimo su Egiptu) ir gerindami priėjimą prie potencialiai milžiniškų gamtinių dujų telkinių rytinėje Vidurio Rytų dalyje.
Anot P.Salemo, Saudo Arabijos ir Irano kovoje pavojingai pasirinkusi palaikyti vieną pusę Rusija „kandžiosis ten, kur gali, bus patenkinta (Vidurio Rytuose) būdama efektyvia žaidėja numeris du“. O JAV vaidmuo čia – chaotiškas.
„Maskva turi strategiją, ji ją įgyvendina per ilgalaikę ir gerai apgalvotą politiką, kuri sėkmingai sustiprino jos poziciją ne tik su Iranu, bet ir mūsų sąjungininkėmis visuose Vidurio Rytuose“, – rašo Stephenas Blankas iš konservatyvaus tyrimų centro „American Foreign Policy Council“.
JAV įsitraukimas virto keletu spazminių, ir, geriausiu atveju, taktinių žingsnių, blogiausiu atveju – nenuosekliu įsiūčiu, nukreiptu į menamas grėsmes, net jei mes nesugebame susidoroti su tikromis grėsmėmis, kylančiomis mūsų pozicijai ir įtakai.“
