Iš Maskvos į Murmanską skristi pakilęs oro linijų „Aeroflot“ lėktuvas „Sukhoi Superjet 100“ netrukus sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu. 41 žmogus žuvo, kitiems pavyko evakuotis avariniu trapu.
Įgulos nariai po nelaimės aiškino, kad lėktuvas vos pakilęs pateko į audros debesį, o tada į orlaivį esą trenkė žaibas ir nutrūko radijo ryšys. Tai reiškia, kad avariniu būdu tūpti pilotams teko lainerį valdant tiesiogiai, o ne per kompiuterį.
Tarpvalstybinis aviacijos komitetas ir Rusijos Tyrimų komiteto atstovas Nikolajus Uščapovskis oficialias tyrimo išvadas skelbs dar negreitai, bet kalbama, kad pagrindinė versija jau ryškėja.
Lėktuvas Šeremetjevo oro uoste pakilo sekmadienį 18:02 val. Po 14 minučių skrydžio kapitonas Denisas Jevdokimovas dispečeriams atsarginiu ryšio kanalu pranešė, kad į lėktuvą – jo manymu – smogė žaibas ir kad orlaivį tenka kontroliuoti rankiniu būdu, o ne automatiškai.
Kapitonas pridūrė nusprendęs grįžti į oro uostą. Lėktuvas ore padarė kelis ratus ir maždaug po 10 minučių pradėjo leistis į jam atlaisvintą taką.
Akivaizdu, kad nusileidimas net negalėjo būti lengvas, nes pilotai turėjo patys valdyti orlaivį. Be to, jame neveikė automatinės lėktuvo valdymo funkcijos, tad įgula privalėjo pati vertinti kabinos duomenis ir kliautis savo kaip profesionalų įgūdžiais.
Svarbu ir tai, kad lėktuvą nuspręsta tupdyti beveik su pilnutėliais degalų bakais. Tai reiškia, kad orlaivio svoris buvo kone maksimalus, o dėl to kilo papildomų sunkumų leidžiantis avariniu būdu.
Lėktuvas nusileidimo taką pasiekė saugiai, bet tuomet pilotai, regis, ir vėl suklydo, nes nusileidimo greitis buvo per didelis. Dėl šios priežasties lainerio ratai per grubiai trenkėsi į žemę.
O kadangi pilotai visą laiką bandė kreipti orlaivio nosį žemyn, į žemę, stabilizuoti lėktuvo taip ir nepavyko. Per greitai lėktuvas lėkė ir jau nutupdytas – taku.
Po antrojo orlaivio „šuolio“ po kontakto su žeme trūko lėktuvo degalų bakai ir degalai užtiško ant karštų variklių bei juos žaibiškai uždegė. Kai lėktuvas galiausiai sustojo, pilotai variklių neišjungė, o orlaivio uodega jau buvo užsiliepsnojusi.
Daugelis įgulos narių ir dalis keleivių sėdėjo priekyje, tad sugebėjo ištrūkti iš degančio lėktuvo. Bet nemažai žmonių, kurių vietos buvo viduryje ir gale, buvo sužeisti orlaiviui leidžiantis ir bejėgiai įstrigo.
Jau anksčiau pranešta apie keleivius, kurie greitesnei evakuacijai sukliudė nutardami pasiimti lagaminus ir taip užgaišdami kelias lemtingas sekundes.
Anot „Kommersant“, lėktuvo juodosios dėžės dar bus analizuojamos, bet ekspertai esą jau šiandien sutinka, kad dėl katastrofos kaltos orlaivio pilotų klaidos.
Be aukščiau minimų klaidų, specialistai mini ir sprendimą pakilus skristi tiesiai į audros debesį. Be to, dalis ekspertų nesuvokia, kodėl pilotai negalėjo kelias valandas likti ore ir taip išdeginti itin degius aviacinius degalus.
Galiausiai jau tupiant pilotai esą pademonstravo itin prastus profesinius įgūdžius – jie lėktuvą nutupdė neprofesionaliai.
RBK antradienį taip pat pranešė, kad pilotai per apklausą pripažino, jog vos nusileidus lėktuvui atidarę šoninį kabinos langą. Portalo šaltinio teigimu, dėl to galėjo sustiprėti oro trauka ir degimo greitis.
