Lietuvos žydų bendruomenė savo interneto svetainėje lzb.lt paskelbė nemažai faktų iš S.Sandberg šeimos gyvenimo, kuriuos pagal JAV ir Izraelio spaudą parengė Ilona Rūkienė. Pateikiame šį pasakojimą 15min skaitytojams.
Kiek daugiau nei prieš savaitę sužinojome, kad garsios pasaulio moters S.Sandberg prosenelė yra vilnietė. Pasidomėjus Sheryl šeimos istorija paaiškėjo, kad jos tėvai aktyviai dalyvavo kovoje už sovietinių žydų teisę emigruoti.
S.Sandberg gimė 1969 metais Vašingtone, ji buvo vyriausia trijų vaikų šeimoje. Tėvai – anglų kalbos mokytoja Adele Einhorn ir garsus oftalmologas Joelis Sandbergas. Jie – praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio aktyvūs kovotojai už Sovietų Sąjungos žydų teisę išvykti į Izraelį. 1975 m. Sandbergai buvo sulaikyti Moldovos sostinėje Kišiniove, kur atvyko susitikti su norinčiais išvykti, bet buvo išvaryti iš Sovietų Sąjungos.
Padėjo „otkaznikams“
Nedaug žmonių prisimena sovietmečiu spausdintas antisionistines knygeles milijoniniais tiražais, kuriose buvo smerkiami iš Vakarų į Sovietų Sąjungą siunčiami „užsienio emisarai“, nors iš tikrųjų tai buvo žmonės, siekę palaikyti žydus jų kovoje dėl žmogaus teisių, padėti jiems morališkai ir labdara. Izraelio spauda yra rašiusi apie J.Sandbergą, padėjusį sovietiniams žydams 1970–1980 metais. Gerai žinomas oftalmologas J.Sandbergas iš Majamio – vienas JAV aktyvistų, kovojusių už žmogaus teises Sovietų Sąjungoje ir už laisvę emigruoti.
Reikšmingu to meto įvykiu tapo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) 16 „otkaznikų“ (lietuvių k. – žydų disidentai, kuriems neleista emigruoti) grupės bandymas protestuoti, pagrobiant lėktuvą 1970 m. Organizatoriai buvo nuteisti mirties bausme, kurią, po tarptautinės bendruomenės įsikišimo, sovietinė valdžia pakeitė ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Šis procesas subūrė JAV žydus dar stipriau remti sovietijoje gyvenančius žydus.
Prisimindamas tą laikotarpį J.Sandbergas viename interviu sakė, kad pagrindinis amerikiečių tikslas buvo padėti protestuojantiems prieš draudimą emigruoti ir tiems, kurie norėjo palikti Sovietų Sąjungą. Pavyzdžiui, Kijeve 1979 m. buvo 2 tūkst. „otkaznikų“, po metų buvo išduoti leidimai išvykti tik 70-čiai žmonių, kai 3 tūkst. prašiusiųjų leidimo negavo.
Amerikiečiai stengėsi remti Sovietų Sąjungoje gyvenusius žydus labdaringais siuntiniais, siųsti vaistų ar finansinę pagalbą žmonėms, kuriuos atleisdavo iš darbo, pateikus Vizų tarnybai prašymą išvykti. Politinių kalinių teisės klausimai likdavo fone palyginus su kova už laisvę emigruoti.
Įkliuvo Kišiniove
J.Sandbergas: pagrindinis amerikiečių tikslas buvo padėti protestuojantiems prieš draudimą emigruoti ir tiems, kurie norėjo palikti Sovietų Sąjungą.
Teikiant paramą prisidėjo ir amerikiečių krikščionių organizacijos bei paprasti amerikiečiai, kurie rengdavo demonstracijas Vašingtone, ragino veikti JAV Kongreso narius. Ši kova turėjo įtakos garsios Jackson-Vaniko pataisos atsiradimui, kuri leido riboti prekybą su šalimis, iš kurių žydams draudžiama emigruoti. Pataisą inicijavo ne žydas.
Majamyje 1976–1988 m. buvo išleista serija knygų apie „otkaznikus“ (angl. „refusniks“), kuriose pristatytos žydų šeimų gyvenimo istorijos su nuotraukomis. Apie šių knygų išleidimo reikšmę spaudai pasakojo J.Sandbergo žmona – Adele Sandberg: „Žydų šeimų istorijos įkvėpė net Kongreso narius oficialiam protestui. Kiekvieną dieną Kongreso nariams buvo skaitomos ir įrašomos šeimos istorijos.“
J.Sandbergas su žmona Adele ryžosi vykti į Kišiniovą, kur dieną vaikštinėjo kaip turistai, o vakare ir naktį taksi vykdavo pas „otkaznikus“ į namus. Jei pareigūnai sulaikydavo amerikiečius, juos deportuodavo. 1975 m. J.Sandbergas su žmona Adele atvyko į Kišiniovą, kur tuomet gyveno 50 tūkst. žydų ir aplankė žydų aktyvistą Marką Abramovičių. Jo namuose Sandbergus pasitiko aštuoni KGB agentai, o M.Abramovičiaus nebuvo. Sandbergai prisistatė kaip Marko draugai iš Majamio. J. ir A.Sandbergai neišsigando ir M.Abramovičiaus bute po to dar keturias naktis susitikinėjo su žmonėmis, kurie jiems pasakojo savo gyvenimo istorijas.
Konsultavo vykstančius į Sovietų Sąjungą
Tokioms kelionėms ryždavosi ne kiekvienas. J.Sandbergas pasakojo, kad jis pats konsultavo daugiau nei 20 metų išvykstančius į Sovietų Sąjungą amerikiečių aktyvistus asmeniškai, iš viso daugiau nei 300 žmonių. Kartais jie vykdavo poromis, kartais 4–6 žmonių grupėmis. J.Sandbergas juos mokė saugaus elgesio. Idealiu atveju šie žmonės turėjo atrodyti kaip vietiniai, tik, deja, dažniausiai būdavo aišku, kad jie – amerikiečiai. Rengdamiesi kelionei, visi įsigydavo Maskvos žemėlapį, kuriame užsirašydavo „otkaznikų“ adresus, jiems buvo aiškinama, kaip išvengti sekimo, o tai būdavo labai sudėtinga, kaip ir sustabdyti taksi.
Rengdamiesi kelionei, visi įsigydavo Maskvos žemėlapį, kuriame užsirašydavo „otkaznikų“ adresus.
Amerikiečių protestai padėjo. Iš Sovietų Sąjungos išvyko milijonas žydų, bet tarp jų buvo tik keletas tūkstančių „otkaznikų“ ir keli šimtai sąžinės kalinių, kuriuos amerikiečiai idealizavo, nes jie žavėjosi žmonėmis, kurie dalyvavo žydų veikloje, kai ji buvo draudžiama. Jie buvo tikri lyderiai, atvėrę duris žydų emigracijai. „Emigracija padėjo išsaugoti žydų tapatybę, todėl išvykimas buvo labai svarbus veiksnys“, – kartodavo J.Sandbergas.
Dar viena svarbi detalė: Joelis ir Adele Sandbergai į mitingus už žydų teises imdavo savo vaikus, ten eidavo ir vyriausia dukra Sheryl Kara Sandberg, vėliau tapusi vykdančiąja „Facebook“ direktore ir viena iš 50 galingiausių tarptautinio verslo moterų, parašiusi moteris įkvėpusią knygą. Teigiama, jog knyga padėjo moterims labiau tikėti, kad jos gali pasiekti daugiau, nei įsivaizdavo. „Juk moterys dažnai menkina savo pasiekimus, aiškindamos juos išorės veiksniais, bet iš tiesų jos viską pasiekia pačios“, – skelbė S.Sandberg.
S.Sandberg socialiniame tinkle paviešino savo iš Vilniaus kilusios proprosenelės Chana Bassa nuotrauką, kritikuodama naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką imigrantų atžvilgiu. „Jeigu Chana nebūtų išsirengusi į tą sunkią kelionę, aš čia šiandien nebūčiau – mano šeima tikriausiai būtų sunaikinta koncentracijos stovyklose Antrojo pasaulinio karo metu“, – savo paskyroje parašė S.Sandberg. Jos žydų kilmės proprosenelė Chana Bassa išvyko iš Vilniaus 1889 metais dėl religinio persekiojimo.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė vieną socialinio tinklo „Facebook“ kūrėjų S.Sandberg apsilankyti Vilniuje.
