Referendumo šalies pietuose esančiame Tičino kantone rezultatai parodė, kad 65 proc. rinkėjų parėmė pasiūlymą uždrausti bet kokioms grupėms dangstyti veidus viešose erdvėse.
Draudimus Prancūzijoje ir Belgijoje primenančia priemone musulmonai tiesiogiai neišskiriami. Joje deklaruojama, kad „niekas negali maskuoti ar slėpti savo veido nei gatvėje, nei visuomenei atvirose vietose, išskyrus garbinimo vietas, (taip pat maskuoti ar slėpti savo veido negali) tie, kurie dirba kokių nors paslaugų sferoje“.
Tačiau aiškiai turint omenyje islamo tradiciją dėl hidžabų moterims, draudime priduriama, kad „niekas negali reikalauti iš kito asmens dengti savo veido dėl priežasčių, susijusių su lytimi“.
Tokią priemonę parengė Tičino dešiniojo sparno populistinė partija „Il Guastafeste“, kurios centrinė figūra Giorgio Ghiringhelli neslepia kritiško požiūrio į islamą.
„Tai istorinis balsavimas Tičinui, – sakė G.Ghiringhelli transliuotojui italų kalba RSI. – Ir ne vien Tičinui – taip pat ir Šveicarijai bei užsieniui, kur Tičino pavyzdys gali plisti“.
Tai pirmas kartas, kai kuris nors iš 26 Šveicarijos kantonų įveda tokį draudimą.
Draudimas bus įrašytas į Tičino konstituciją, tad jį bus sunku panaikinti, o vietos parlamentas dabar turės parengti įstatymą jam įgyvendinti ir nustatyti bausmes už jo pažeidimus.
Komentuodama sekmadienio rezultatus Šveicarijos Centrinė islamo taryba balsavimą pavadino „dar vienu garsiu socialinės islamofobijos pareiškimu“.
„Mes Taryboje laikome tai dalimi virtinės bandymų vis labiau apsunkinti gyvenimą musulmonams Šveicarijoje ir uždrausti islamo simbolius viešojoje arenoje“, – sakoma Tarybos pareiškime. – „Juo apribojamos pagrindinės konstitucinės musulmonių teisės, be jokios primygtinės būtinybės ar nacionalinės teisinės bazės“.
Žmogaus teisių gynimo grupė „Amnesty International“ taip pat pasmerkė balsavimą.
„Baimė ir problemos kūrimas ten, kur jos nėra, nepaiso proto ir pagarbos“, – sakoma organizacijos Šveicarijos padalinio vadovės Manon Schick (Manon Šik) pareiškime.
Referendumai yra Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemos pamatas ir aktyvistai gali priversti juos rengti, jei surenka pakankamai rinkėjų balsų.
Tičinas, kuriame gyvena 350 tūkst. žmonių, yra vienas mažiausių Šveicarijos kantonų. Iš viso šalyje gyvena 8 mln. žmonių, tarp jų – maždaug 400 tūkst. musulmonų, daugiausia iš Šiaurės Afrikos ir Balkanų.
Musulmonai sudaro 5 proc. šalies gyventojų, o Tičine – dar mažiau, tik 2 procentus, nurodė Centrinė islamo taryba.
„Šis rezultatas akcentuoja tam tikrą susirūpinimo laipsnį visuomenėje“, – sakė Šveicarijos prezidentas Ueli Maureris (Uelis Maureris).
Jis pabrėžė, kad toks draudimas buvo priimtas po visos šalies referendumo 2009 metų lapkritį, kuriuo buvo uždrausta statyti šalyje naujus mečečių minaretus, kurių šalyje iš viso jau anksčiau buvo keturi. Jiems buvo leista likti.
Tą referendumą, kurį smarkiai kritikavo tarptautinė bendrija, stūmė ir U.Maurerio dešiniojo sparno populistinė Šveicarų liaudies partija, garsėjanti antiimigracine pozicija.
