Tada smogė stichija. Laikas sustojo. Kaimelis tapo istorija.
2011 metų kovo 11 dieną Japonijos pakrantėje įvykus katastrofiškam žemės drebėjimui ir užklupus cunamiui, žuvo daugiau kaip du šimtai Iwate prefektūroje esančio Keseno kaimo gyventojų. Visi 550 gyvenvietės namai, išskyrus du, buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Vandeniui nuslūgus, beveik visi, kas buvo likę gyvi, pabėgo. Žmonės paliko savo sugadintų daiktų likučius, giminės kapus ir tą žemę, kurią dirbo daugybė jų protėvių kartų.
Tačiau penkiolika atkaklių gyventojų atsisakė palikti Keseną ir pasižadėjo jį atstatyti.
Nuo 2011 metų Hiroko Maisuke, „The New York Times“ fotografas, du kartus per metus apsilanko šiame kaimelyje, kad užfiksuotų, kaip ryžtingiesiems japonams sekasi prikelti savo gimtąjį kaimą naujam gyvenimui.
„Mūsų protėviai šiame kaime gyveno dar prieš 1000 metų, – sakė 87 metų Naoshi Sato, medkirtys ir ūkininkas, kurio sūnus žuvo per cunamį. – Tada irgi būdavo katastrofų. Kiekvieną kartą žmonės pasilikdavo. Jie atstatydavo kaimą ir čia pasilikdavo. Atstatydavo ir pasilikdavo. Jaučiu pareigą tęsti tai, ką pradėjo mano protėviai. Nenoriu prarasti gimtinės.“
