Visų tebedalyvaujančių sutarties signatarių – Irano, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Kinijos – susitikimui pirmininkavo Europos Sąjungos diplomatas Enrique Mora.
Jungtinės Valstijos netiesiogiai dalyvauja dialoge, nes 2018 metais tuomečio prezidento Donaldo Trumpo sprendimu pasitraukė iš susitarimo. Dabartinis JAV lyderis Joe Bidenas davė suprasti norįs sugrįžti į paktą.
Vašingtonas planuoja artėjantį savaitgalį į Vieną nusiųsti delegaciją, vadovaujamą specialiojo JAV pasiuntinio Iranui Roberto Malley.
Europos diplomatai paragino Teheraną grįžti su „realistiškais pasiūlymais“, iraniečių delegacijai praėjusią savaitę pateikus daug reikalavimų, kuriuos kitos signatarės palaikė nepriimtinais.
Praėjusią savaitę vykęs derybų raundas buvo pirmasis per daugiau kaip penkis mėnesius – procesas buvo įstrigęs Teherane į valdžią atėjus naujai griežtosios linijos vyriausybei.
Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as šią savaitę pareiškė, kad JAV tikisi, jog kitas derybų raundas „vyks kitaip“.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį, pasirašytą 2015 metais, Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė Vašingtonas, grąžinęs sankcijas šiitiškai respublikai. Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Vyriausiasis Rusijos atstovas Vienos derybose Michailas Uljanovas išreiškė viltį, kad galiausiai pavyks pasiekti susitarimą.
M.Uljanovas trečiadienį tviteryje parašė, kad kontaktai su JAV ir Iranu „įrodo, kad abi šalys labai rimtai“ siekia atgaivinti paktą, nors pridūrė, kad „jų vizijos dėl atitinkamų būdų ir priemonių skiriasi“.
„Derybininkų užduotis – pašalinti šiuos nesutarimus. Tai įmanoma atsižvelgiant į vieningą tikslą“, – pabrėžė rusų diplomatas.
