Pirmame nuo birželio tokio formato susitikime dalyvauja Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Kinijos, Rusijos ir Irano atstovai.
Iranas nuo gegužės ėmėsi virtinės 2015 metų susitarimą pažeidžiančių priemonių, pavyzdžiui, suintensyvino urano sodrinimą, ir veikiausiai imsis dar vieno panašaus žingsnio sausio pradžioje.
Teheranas tvirtina, kad susitarimas leidžia jam imtis tokių priemonių atsakant į JAV pasitraukimą iš susitarimo ir griežtų sankcijų paskelbimą 2018 metais.
Europos šalys savo ruožtu nuo praėjusio mėnesio užsimena apie galimybę aktyvuoti susitarimu numatytą vadinamąjį „ginčų sprendimo mechanizmą“, dėl kurio Iranui gali būti atnaujintos ir JT sankcijos.
Susitikimo, kuris ir šiaip žadėjo būti įtemptas, išvakarėse Britanija, Prancūzija ir Vokietija parašė JT laišką, kuriame kaltina šiitišką respubliką kuriant balistines raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas tokių pareiškimų nesureikšimo ir pavadino juos desperatišku melu“.
Nepaisant augančios įtampos, stebėtojai mano, kad Britanija, Prancūzija ir Vokietija penktadienį tikriausiai neaktyvuos minėto ginčų sprendimo mechanizmo.
Pasak analitikų, jei bus vėl įvestos JT sankcijos ir žlugs susitarimas, Teheranas taip pat galėtų pasitraukti iš Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT).
„Neaišku, ar tai pasiteisintų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ali Vaezas iš strateginių studijų centro „International Crisis Group“.
Tačiau jis perspėjo, kad susitarimo žlugimo rizika didėja, nes Iranui gali „pritrūkti nekontroversiškų priemonių, kurias lengva atšaukti“.
„Abi šalys yra įsitraukusios į eskalavimo ciklą, ir būtų labai sunku įsivaizduoti, kad joms pavyks iš jo išeiti“, – pridūrė ekspertas.
Francois Nicoullaud, buvęs Prancūzijos ambasadorius Irane, taip pat pareiškė manąs, kad įtampa kils ir toliau.
„Galbūt ne šįkart, bet [susitarimo byrėjimas] bus diskusijų fone“, – AFP pareiškė F.Nicoullaud.
Anot vieno ES pareigūno, logistikos sumetimais buvo per trumpą laiką nuspręsta perkelti jungtinės komisijos posėdį iš vieno viešbučio Vienos centre į Europos Sąjungos atstovybę.
„Jokio atokvėpio“
Irano parlamento pirmininkas Ali Larijani sekmadienį perspėjo, kad jei Europos partneriai aktyvuos ginčų sprendimo mechanizmą, Teheranas gali „rimtai persvarstyti“ savo įsipareigojimus JT pavaldžiai Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), prižiūrinčiai branduolinio susitarimo įgyvendinimą.
Europos pastangos apsaugoti Iraną nuo JAV sankcijų poveikio sukuriant prekybos su šiitiška respublika mechanizmą beveik nedavė vaisių, o tai pykdo Teheraną.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani trečiadienį pareiškė, kad Teheranas būtų pasirengęs grįžti prie derybų stalo, jeigu JAV iš pradžių atšauktų baudžiamąsias priemones.
ES vis labiau nerimauja, kad Iranas išsižadės visų savo įsipareigojimų.
Sutartyje numatytas ginčų sprendimo procesas yra kelių etapų, bet galiausiai jis gali nuvesti iki balsavimo JT Saugumo Taryboje. Ši spręstų, ar Iranas turėtų išlikti apsaugotas nuo tarptautinių sankcijų.
Tokiu atveju „turėtumėme rimtą ginklų neplatinimo krizę, atsižvelgiant į tai, kad rusai ir kinai jau paskelbė nepripažinsiantys [sankcijų] grąžinimo“.
A.Vaezo teigimu, kelias diplomatinio sprendimo link galų gale priklausys nuo tolesnių Vašingtono žingsnių ir nuo jo pasiruošimo bent sušvelninti mėginimus blokuoti Irano prekybą nafta – Teheranui gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį.
„Likusios susitarimo šalys atrodo nepajėgios suteikti Iranui atokvėpį“, – nurodė A.Vaezas.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani trečiadienį pareiškė, kad Teheranas būtų pasirengęs grįžti prie derybų stalo, jeigu JAV iš pradžių atšauktų baudžiamąsias priemones.
