„Ar esate tikri, kad tai tinkama vieta?“ – žurnalistų paklausė taksistas, kai jie įvažiavo į Oreonos gatvę. Šioje gatvėje yra du nedideli viešbučiai: „Relax“ ir „Cactus“. Iš tolo matyti po kelis vyrus karinėmis uniformomis su kalėjimo tatuiruotėmis ant krūtinės ir nugaros.
Teritorijoje prie viešbučio, kuriame žurnalistai užsisakė kambarį, nedidelė grupelė vyrų atlieka lengvą treniruotę.
„Kai išlipu iš taksi, apšilimas nutrūksta ir visi pažvelgia į mane“, – pasakojo leidinio žurnalistė.
„Mergaite, nemanau, kad tu čia gali būti“, – sakė jai vyriškis kariškomis kelnėmis ir stačiatikių kryžiumi ant krūtinės.
„O jei jai patiks ir ji nenorės išeiti?“ – šypsodamasis sakė viešbučio darbuotojas. Iš balkonų ir pro aukštą tvorą į žurnalistę tuoj pat žvilgteli dešimtys vyrų.
Viešbučiai, kuriuose gyvena „Wagner“, yra atokioje vietovėje, šalia jų – nedidelė dykvietė. Tarp abiejų viešbučių siauroje gatvelėje stovi pavėsinė saviškiams, joje – vyras ir dvi moterys, kurie, matyt, irgi čia dirba. Jie tariasi dėl autobuso, kuris buvusius samdinius nuveš į Maskvą, o po to – į kitus miestus. Dauguma vyks į Krasnojarską. Kai kuriems buvusiems samdiniams jau suteikta malonė, bet yra ir tokių, kurių dokumentai dar neparuošti. Jiems žadama, kad malonę galės gauti atvykę į gimtąjį miestą. Iš viso tądien iš viešbučių išvyks apie 200 žmonių.
„Tai karinis objektas“, – informavo viena iš moterų ir pridūrė, kad čia nieko negalima užsisakyti.
Pasak kitos moters, „Wagner“ šiuos viešbučius nuomojasi nuo 2022 m. gruodžio, paprasti poilsiautojai čia negali užsisakyti kambario.
Nepaisant to, visi norintys vis dar gali rezervuoti kambarius viešbučio interneto svetainėje.
„Čia atvažiavo šeima iš Maskvos, jie sukėlė skandalą, kad mes juos čia apgyvendinome“, – pasakoja ji. „Žmones čia atveža, jie kurį laiką pabūna, o paskui mes juos siunčiame ten, kur jiems reikia. Tai nėra vieta turistams, čia apgyvendinami tik šie vaikinai“, – aiškino moteris.
Galiausiai, po trumpo pokalbio, žurnalistams buvo pasiūlyta apgyvendinti gretimame to paties viešbučio pastate.
Ne visi džiaugiasi kaimynyste
Tuo tarpu jau buvę samdiniai ir kaliniai prieina prie pavėsinėje sėdinčio vyro ir klausia, ar jau paruošti jų dokumentai. Jie parodo jam savo aplankus, jis patikrina jų turinį ir kelis kartus paskambina. Vyrai skundžiasi, kad be malonės jie negali nusipirkti bilietų namo. Inspektorius pasiūlo jiems sėsti į autobusą ir vietoje gauti dokumentus.
„Dabar visi važiuoja per Maskvą, o ten jus jau paskirstys, kur reikia. Yra daug autobusų“, – paaiškinama jiems. Jam periodiškai užduodami klausimai apie mokėjimus, tačiau jis trumpai atrėžia, kad už finansus neatsako.
„Jie yra reabilitacijoje, prieš tai buvo Luhanske, žinote?“ – šnabžda moteris, gretimame name turinti nedidelę kebabinę. Ji sako, kad iš viešbučių, kuriuose apsistoję buvę samdiniai, negirdėjo jokių šūksnių ar vakarėlių.
„Jie sako, kad dabar išvyks visam laikui“, – moteris užbaigė savo pasakojimą.
Abiejuose viešbučiuose „Wagner“ yra saugomi visą parą, prie durų visada kas nors budi. Gatvės siauros, tvoros aukštos – negali tiesiog išeiti niekieno nepastebėtas.
Viešbučiuose nematyti jokių oficialių Gynybos ministerijos ar Rusijos įkalinimo įstaigų sargybinių. Vietos gyventojai mano, kad visi sargybiniai yra viduje.
„Jie kartais išeina nedidelėmis grupelėmis, ne daugiau kaip po 5 žmones, nusiperka ledų, šiek tiek pasivaikšto gatvėmis netoli Paralijos (centrinė turistinė Vitiazevo gatvė). Jie nesipyksta, nieko, paprastai su jais būna kas nors, pavyzdžiui, viršininkas, kuris juos prižiūri“, – pasakojo mergina iš parduotuvės vienoje iš Vitiazevo gatvių.
Tokia kaimynystė jai kelia nerimą.
„Gerai, kad jie greitai išvažiuos. Tarp jų yra įvairių – žudikų, prievartautojų. Jie vis dar vilki tas karines uniformas, jie mane gąsdina“, – sakė ji. „Ne dėl to, kad jie provokuoja, bet jie taip atrodo... Po karo ir kalėjimo jiems tikrai reikia reabilitacijos“, – užbaigė ji.
Tą pačią dieną sutiktas vyras žurnalistus perspėja, kad būtų protinga laikytis nuo „Wagner“ samdinių atokiau, ypač moterims.
Jis pridūrė, kad tarp tų, kuriems pavyko kažkaip įtikinti apsaugos darbuotojus išleisti juos iš viešbučio, buvo įvairių žmonių, tarp kurių buvo ir visiškai nevaldomų.
Jis tikino, kad abiejuose viešbučiuose „Wagner“ yra saugomi visą parą, prie durų visada kas nors budi. Gatvės siauros, tvoros aukštos – negali tiesiog išeiti niekieno nepastebėtas. Iš esmės buvę samdiniai vėl atsidūrė kalėjime, bet šį kartą kalėjimas elitinis.
Ne visi vietos gyventojai žino apie viešbučiuose gyvenančius „Wagner“. Kai kurie apie tai sužinojo iš „Telegram“ kanalų srautų, bet nelaikė to neįprastu dalyku.
„Čia turime daug karinių ligoninių, yra ir „Wagner“ ligoninė“, – pasakojo kavinės, esančios gatvėje netoli tos vietos, kur apgyvendinti „Wagner“, padavėjas. „Mačiau juos čia – be kojų, su galūnių protezais, visi su tvarsčiais – siaubas“, – dalijosi įspūdžiais jis.
Kiti vietiniai gyventojai šiuos du viešbučius taip pat sieja su reabilitacijos centru, skirtu „Wagner“ kariams. Į šią ligoninę ne kartą buvo atvykęs J.Prigožinas, jis domėjosi kovotojų būkle, kaip pranešė vietos žiniasklaida. Sausio mėnesį į ligoninę atvyko didelė grupė gydytojų iš visos Rusijos, daugiausia chirurgų. Anapa taip pat turi savo „Wagner“ verbavimo centrą, įsikūrusį kovos klube „Kuznia“. Ar centras tęsia savo veiklą, gyvenvietės gyventojai nežino.
„Tie, kurie norėjo įstoti, jau įstojo, o dabar jau per vėlu. Jei jie nori eiti kariauti, gali tai daryti pagal sutartį“, – sakė vienas iš viešbučio darbuotojų.
Prie viešbučio sustoja autobusas tamsintais langais ir baltarusiškais numeriais, kuriuo važiuoja „Wagner“. Vairuotojas sakė, kad Baltarusija yra galutinis kelionės tikslas, šiandien jis ten nuveš 100 žmonių iš tų, kurie dar negavo malonės arba nusprendė savo tolesnį gyvenimą susieti su privačia karine kompanija.
