Ho Van Thanhas savo gimtąjį kaimą su tuomet dar kūdikiu sūnumi Ho Van Langu paliko 1971-aisiais, po tai, kai sprogimas pražudė jo žmoną ir du vaikus.
Tėvas su sūnumi išgyveno maitindamiesi vaisiais, gyvendami medinėse trobelėse medžiuose, o vilkėjo tarzaniškus rūbus, pagamintus iš medžio žievės.
Apie Quang Ngai provincijos miškuose gyvenančius vyrus valdžios institucijoms pranešė vietiniai, džiunglėse ieškoję malkų.
Tėvas Ho Van Thanhas buvo taip nusilpęs, jog gelbėtojai jį išgabeno neštuvais. Jis kalbėjo regione žinoma dialektine kalba, sūnus žinojo tik keletą žodžių. Aptikti vyrai buvo patikrinti medikų, bus sprendžiama, kaip juos integruoti į visuomenę.
Ho Van Thanhas iki pabėgimo į džiunges Tra Kem kaimelyje gyveno normalų gyvenimą.
Manoma, kad vyrai miškuose ir patys užsiaugino maisto, pastebima, kad dykumynuose jie augino ir tabaką.
Kitas vyro sūnus, Ho Van Tri, Vietnamo laikraščiui „VN Express“ pasakojo prieš du dešimtmečius aptikęs savo tėvą ir brolį miškuose, tačiau nesugebėjęs jų įtikinti grįžti kartu su juo namo.
Vietnamo kare žuvo milijonai žmonių, daugybė karių ir civilių liko neįgalūs. Šaltojo karo metu JAV Vietname, Laose ir Kambodžoje numetė milijonus tonų sprogmenų. Karas baigėsi 1975-aisiais.
