Interviu portalui 15min.lt Vilniuje dirbantis rašytojas papasakojo, kodėl kilo dabartinė krizė, ir pasidalino įžvalgomis, ko reikėtų tikėtis ateityje.
– Šiandien Egipto žmonės yra pasidalinę į dvi stovyklas. Pirmąją sudaro kone 90 metų gyvuojančios fundamentalistų organizacijos „Musulmonų brolija“ rėmėjai. Kiti palaiko žmones, kurie priešinasi visuomenės islamizavimui, prasidėjusiam, kai pernai birželį pirmuose demokratiškuose prezidento rinkimuose triumfavo „Musulmonų brolijos“ kandidatas M.Mursi, ir didžiumą sekuliarių bei nacionalistinių partijų.
Perskyra dar pagilėjo ir tapo visiškai akivaizdi birželio 30 d., kai milijonai žmonių susirinko į protestus prieš prezidento valdžią, kaltindami jį prieš daugumos egiptiečių valią įgyvendinant islamo darbotvarkę ir nesugebant įveikti ekonominių problemų.
„Musulmonų brolija“ su savo ideologija negali vadovauti šaliai, kurioje dauguma gyventojų yra sekuliarūs.
Į gatves išėjo ir tūkstančiai „Musulmonų brolijos“ bei M.Mursi rėmėjų ginti, kaip jie sako, teisėto prezidento. Kad situacija nepablogėtų, armija nušalino poną M.Mursi nuo valdžios ir laikinuoju prezidentu paskyrė Aukščiausiojo konstitucinio teismo vadovą Adli Mansourą, kol bus surengti parlamento ir prezidento rinkimai.
– Ar reikėjo tikėtis tokios baigties? Gal buvo galima jos išvengti? Ar, pavyzdžiui, M.Mursi galėjo pasitraukti laisva valia arba armija pakeisti savo ketinimus net po paskelbto ultimatumo?
– Nuo pat įkūrimo 1928-aisiais „Musulmonų brolija“ (Hizb al-Ikhwan al-Muslimun) turėjo didelės įtakos politiniam gyvenimui Egipte ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Jos moto skelbia: „Mūsų tikslas yra Alachas. Pranašas yra mūsų lyderis. Koranas yra mūsų įstatymas. Džihadas (karas su kitatikiais – red. past.) yra mūsų kelias. Mirtis už Alachą yra mūsų didžiausia viltis.“
Organizacija su tokia ideologija negali vadovauti šaliai, kurioje dauguma gyventojų yra sekuliarūs. Kaip ir negali pasiūlyti tinkamo politinio modelio, kuris padėtų išspręsti įsisenėjusias šalies ekonomines ir socialines problemas.
Žmonių sukilimas prieš buvusio prezidento Hosni Mubarako diktatūrą suteikė puikiai organizuotai „Musulmonų brolijai“ šansą praktiškai įgyvendinti savo dešimtmečių senumo ideologija. Bet tai buvo didžiulis iššūkis šaliai, kuri iš esmės yra tapusi sekuliaria.
Kai pernai rinkimuose M.Mursi tapo vienu iš dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų, jis pažadėjo, jei bus išrinktas, būti visų egiptiečių prezidentas. Taigi laimėjęs pasitraukė iš visų organizacijų, susijusių su „Musulmonų brolija“. Bet tai tęsėsi neilgai – jis greitai prarado nepriklausomybę ir pradėjo elgtis labiau kaip brolijos, o ne visų gyventojų atstovas.
Kad būtų išvengta tolesnių susidūrimų, armija turi užkirsti kelią antrai revoliucijai ir pasistengti, kad pereinamasis periodas baigtųsi kaip įmanoma greičiau.
Dar daugiau, ponui M.Mursi įtaką darė kai kurie regiono veikėjai, pavyzdžiui, Turkija ir Kataras, kurie siekė Arabų pavasario revoliucijas išnaudoti savo planams įgyvendinti. Prezidentui, susijusiam su ekstremalia fundamentalistine ideologija, buvo neįmanoma bendradarbiauti su įvairiomis partijomis ir Egipto visuomenės grupėmis.
Lygiai taip pat Egipto žmonėms buvo neįmanoma sekuliarią diktatūrą pakeisti religine. Todėl nebuvo jokios galimybės „Musulmonų brolijos“ ir jos oponentų kompromisui.
– Dabar svarbiausias klausimas – kas toliau? Daugelis žmonių per rinkimus balsavo už M.Mursi ir jie niekur nedings. Situacija nurims ar įtampa tik didės?
– Nepaprastai sunku prognozuoti šio konflikto baigtį. Vargiai galima tikėtis, kad tokia ekstremali organizacija, kaip „Musulmonų brolija“, pasiduos. Daugelį dešimtmečių ji kėlė grėsmę sekuliariai Gamalo Abdelio Nassero, Anwaro as-Sadato ir H.Mubarako valdžiai. Organizacija nuo seno žinoma kaip teroristinių atakų prieš civilius taikinius rengėja.
Turint tai omenyje, peršasi išvada, kad taikūs protestai gali peraugti į smurtą.
Kad būtų išvengta tolesnių susidūrimų, armija turi užkirsti kelią antrai revoliucijai ir pasistengti, kad pereinamasis periodas baigtųsi kaip įmanoma greičiau.
Poetas ir tyrėjas Jamalis Jumá gimė Bagdade (Irakas), bet nuo 1984 m. gyvena Danijoje. Basros universitete baigė arabų literatūros studijas, vėliau Kopenhagos universitete studijavo semitų filologiją.
Yra išleidęs kelias poezijos knygas, išvertęs danų poetų darbų. Redagavo ir išleido ne vieną erotinį tekstą, pavyzdžiui, XV a. arabų sekso vadovėlį ir erotinės literatūros kūrinį „Kvepiantis sodas“, viduramžių arabų pasakojimų ir eilių rinkinį „Širdžių pasivaikščiojimas“. Tai sukėlė kai kurių religinių ir politinių veikėjų Arabų pasaulyje pasipiktinimą, dėl kurio J.Jumá knygos kai kuriose šalyse buvo konfiskuotos ir uždraustos.
Šiuo metu J.Jumá dėsto Vilniaus universiteto Orientalistikos centre.