Interviu BNS naujienų agentūrai Europos humanitarinio universiteto (EHU) politologijos dėstytoja sakė mananti, kad per sekmadienio Baltarusijos parlamento rinkimus stebėtojams nebus sudaromos sąlygos tinkamai dirbti savo darbą.
Jos nuomone, prie permainų Baltarusijoje reikšmingai galėtų prisidėti sudėtinga ekonominė situacija ir vieninga Europos politika Minsko atžvilgiu. Tačiau T.Chulickaja perspėjo, kad ekonominės sankcijos nuskurdintų tik eilinius baltarusius.
– Ko tikitės iš sekmadienio Baltarusijos parlamento rinkimų?
– Manau, kad jie bus vykdomi taip pat, kaip ir paskutiniai prezidento ir parlamento rinkimai. Bus daug suvaržymo iš vietos rinkimų komitetų, stebėtojai neturės galimybių stebėti rezultatų skaičiavimą. Nesu tikra, ar stebėtojams bus sudaromos galimybės dirbti apylinkėse balsavimo dieną. Kalbant apskritai, nematau pažangos iš Baltarusijos valdžios link demokratinių standartų vykdant rinkimus. Problemos lieka tos pačios.
– Dauguma opozicijos boikotuoja rinkimus. Kokį poveikį tai turės?
– Dvi didžiausios partijos praeitą savaitgalį nusprendė nedalyvauti rinkimuose. Nesu tikra, ar boikoto taktika darys didelę įtaką Baltarusijos visuomenei. Žmonės vis tiek ateis balsuoti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nėra rinkimų tikrąja to žodžio prasme, galbūt pamatę, kad nėra opozicijos kandidatų sąraše, žmonės susimąstys, jog kažkas negerai šalyje.
– Rinkimų aktyvumas, ko gero, viršys 50 proc.?
– Taip. Baltarusijoje ilgai trunka išankstinis balsavimas. Jis prasidėjo dar antradienį. Iki penktadienio jau balsavo 12,5 proc. rinkėjų. Deja, šis išankstinis balsavimas yra rinkimų komitetų instrumentas manipuliuoti rinkėjų aktyvumu. Žinau, kad nepriklausomi stebėtojai daug kalbėjo apie išankstinio balsavimo procedūras. Studentai ir valstybės kontroliuojamų įmonių darbuotojai yra įtikinėjami administracijos dalyvauti rinkimuose iš anksto.
Manau, kad politinės ir simbolinės sankcijos gali paveikti Baltarusiją
– Žmonės patiria spaudimą balsuoti iš anksto?
– Na, studentai sulaukia „rekomendacijų“ iš universitetų administracijos balsuoti iš anksto ir nelaukti sekmadienio. Žinoma, jie gali ir neiti, bet matome, kad daugybė studentų balsuoja, ypač jei jie nėra iš Minsko ar kitų didesnių miestų ir gyvena bendrabučiuose.
– Jei rinkimai būtų sąžiningi, kiek paramos sulauktų A.Lukašenkos sąjungininkai, kiek opozicija, ar būtų didelis skirtumas Minske, Gardine ir provincijoje?
– Keblus klausimas. Neturėjome rinkimų paskutinius 17 metų. Sudėtinga pasakyti, kaip balsuotų žmonės, jei vyktų sąžiningi rinkimai. Manau, kad parama opozicijai nebūtų labai didelė, galbūt žmonės paremtų A.Lukašenkos elitą. Kita vertus, A.Lukašenkos elitas išvis neturėtų būti rinkimų sąraše normaliuose demokratiniuose rinkimuose. Toks būtų mano atsakymas.
– Sakote, kad nematote permainų demokratijos link. Kas galėtų atnešti pokyčius? Kaip gali paveikti ekonominė situacija – juk baltarusiai dabar nerimauja, kad valiuta vėl gali būti devalvuota?
– Permainos reikalingos visose srityse, ne tik ekonomikoje – pilietinėje visuomenėje, reikalinga tarptautinė parama. Negaliu pateikti tiesaus atsakymo, kas turi būti padaryta. Žinoma, ekonominė situacija gali būti signalas gyventojams, kad ne viskas yra gerai su valdžia šalyje. Jei pilietinė visuomenė ir opozicija būtų aktyvi, tai būtų signalas rinkėjams. Jei Europa turėtų vieningą strategiją dėl Baltarusijos, tai taip pat būtų signalas baltarusiams.
– Ar, jūsų nuomone, dabar tokios bendros strategijos nėra?
– Nematome vieningos strategijos. Europa nori remti ir remia Baltarusiją, bet nuo 2008 metų, kai buvo vadinamasis liberalizacijos periodas, įvyko daugybė permainų politikoje Baltarusijos atžvilgiu. Buvo bandymų bendradarbiauti su A.Lukašenkos valdžios atstovais, buvo ir spaudimo, kuris neatitiko ankstesnių žingsnių. Matome, kad Baltarusijos valdžia yra neprognozuojama santykiuose su ES, bet ir ES karts nuo karto nesugeba pademonstruoti bendros reakcijos į Baltarusijos valdžios veiksmus. Žinoma, sulaukiame paramos iš ES, bet jos galbūt reikėtų daugiau.
– Lietuvoje ir kitose ES šalyse diskutuojama, ar rezultatų gali duoti sankcijos ir režimo izoliacija. Kokia jūsų nuomonė?
– Manau, kad politinės ir simbolinės sankcijos gali paveikti Baltarusiją. Buvo kalbų apie Pasaulio ledo ritulio čempionato atšaukimą – manau, kad tai galėtų suveikti. Bet nesakyčiau taip apie ekonomines sankcijas. Tai jautresnis klausimas, nes jei ES įvestų ekonomines sankcijas, pirmiausia pablogėtų eilinių žmonių gyvenimas, o elitas išlaikytų tuos pačius pragyvenimo standartus.
Žinoma, niekada negali prognozuoti, kaip sureaguotų A.Lukašenka – jis gali nuspręsti paleisti politinius kalinius arba gali dar daugiau žmonių įkišti į kalėjimus.
Europos humanitarinis universitetas 1992 metais buvo įkurtas Minske nedidelės grupės intelektualų, tačiau 2004 metais buvo priverstas nutraukti savo veiklą Baltarusijoje. Padedant Lietuvos vyriausybei, Europos Komisijai ir Jungtinėms Valstijoms, universitetas atnaujino savo veiklą Lietuvoje ir nuo 2005 metų siūlo studijuoti bakalauro bei magistro pakopų programose.
T.Chulickaja universitete dirba penktus metus. Ji yra baigusi Baltarusijos valstybinį universitetą, po to dar studijavo Maskvoje.
