Galėjo užkirsti kelią
Choleros epidemija – tik vienas iš gilios humanitarinės krizės Jemene pavyzdžių. Pranešama, kad dviem trečdaliams šalies piliečių (beveik 19 mln. žmonių) reikalinga skubi pagalba. Maisto gamyba ir tiekimas šalyje praktiškai žlugo, tad daugybei žmonių trūksta maisto, tarp jų puspenkto milijono vaikų ir nėščių moterų. Veikia tik pusė sveikatos įstaigų, kita pusė negali suteikti žmonėms reikalingos sveikatos priežiūros. Maždaug 15 mln. žmonių neturi švaraus vandens.
Cholera – bakterine infekcija, plintanti per nešvarų ir užterštą vandenį. Jau seniai atrasti būdai, kaip nesunkiai užkirsti jai kelią. Pirmą kartą cholera užfiksuota 1817 m. ir per maždaug 150 metų ji nusinešė dešimčių milijonų žmonių gyvybes. Tačiau modernios technologijos, valomas vanduo, medicina užkirto kelią cholerai. Šiandien choleros epidemija kyla tik ten, kur nėra švaraus vandens, sanitarinių sąlygų ir sveikatos apsaugos.
Jungtinių Tautų agentūros, dalis žiniasklaidos priemonių teigia, kad dveji metai konflikto Jemene sudarė sąlygas choleros protrūkiui. Vis dėlto kai kurie ekspertai pastebi, kad ši versija atspindi tik dalį istorijos. Neįvertinta, kad viena pusė galėjo užkirsti kelią choleros protrūkiui.
Pilietinis karas – ne vienintelė protrūkio priežastis
Jemeno pilietinis karas prasidėjo 2014 m. rugsėjį, kai šiitų hučių sukilėliai užėmė Jemeno sostinę Saną ir nuvertė vyriausybę. Tarptautiniu mastu pripažinta Prezidento Abdrabbuho Mansuro Hadi vyriausybė persikėlė į pietinį Jemeno uostą Adeną.
2015 m., siekdama atkurti sunitų valdžią ir atgaivinti nuverstą vyriausybę kaimyniniame Jemene, Saudo Arabija pradėjo antskrydžius, oro ir laivyno blokadą. Įsiplieskęs konfliktas nusinešė 10 tūkst. žmonių gyvybių. Abi konflikto pusės buvo apkaltintos neatsižvelgiant į civilių gerovę ir pažeidžiant tarptautinės teisės susitarimus. Hučių sukilėliai, kuriuos, kaip teigiama, rėmė Iranas, ne kartą paleido artileriją į gyvenamąsias teritorijas, kurias kontroliavo nuverstoji Jemeno vyriausybė. Tačiau didžioji dalis civilių žuvo nuo Saudo Arabijos atakų. Oro antskrydžiai buvo tiesiogiai nutaikyti į tokius objektus kaip ligoninės ar vandens infrastruktūros. Dėl Saudo Arabijos sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms taikytos blokados ėmė trūkti maisto, degalų ir medikamentų.
Tik mėnesiui praėjus nuo choleros protrūkio Sanoje, leista nutūpti pirmajam lėktuvui su medicinine pagalba. Vyriausybė sukilėlių kontroliuojamose teritorijose dirbantiems medikams jau metus nemoka atlyginimų, Sanoje kurį laiką kaupiasi šiukšlės, nevaloma kanalizacijos sistema. Tad nenuostabu, kad 80 proc. visų choleros atvejų užfiksuota būtent sukilėlių kontroliuojamose vietose. 70 proc. didesnė tikimybė užsikrėsti ir 50 proc. didesnė tikimybė mirti yra civiliui, gyvenančiam sukilėlių kontroliuojamose teritorijose, nei tam, kuris gyvena vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Šie skaičiai atskleidžia, kad choleros protrūkis nėra susijęs vien su pilietiniu karu. Kai kurie ekspertai protrūkį sieja su Saudo Arabijos strategija atakuoti civilius ir infrastruktūrą hučių kontroliuojamose teritorijose. 2016 m. Barackas Obama, išreiškęs susirūpinimą dėl civilių aukų Jemene, gerokai apribojo ginklų tiekimą Saudo Arabijai, tačiau šių metų gegužę Donaldas Trumpas susitarė su Saudo Arabija dėl ginklų pardavimo už 110 mlrd. dolerių. Ekspertų teigimu, kol tarptautinė bendruomenė nepasmerks operacijų Jemene, kurioms vadovauja Saudo Arabija, sunku tikėtis, kad humanitarinė krizei Jemene bus užkirstas kelias.
