JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry davė ženklą iškelti vėliavą, kurią naujajai sargybai perdavė trys į atsargą išėję jūrų pėstininkai, nuleidę vėliavą, kai Vašingtonas 1961 metų sausio 3 dieną nutraukė santykius su Havana.
JAV valstybės sekretorius J.Kerry paragino Kubą siekti tikros demokratijos, kai atvyko į šią salą istorinio vizito, kurio metu virš naujai atidarytos Amerikos ambasados Havanoje bus iškelta šalies vėliava.
J.Kerry įspėjo, kad Vašingtonas nesiliaus spausti komunistinę Kubą įgyvendinti permainas, ir sakė: „Kubos žmonėms labiausiai pasitarnautų tikra demokratija, kurioje žmonės laisvi pasirinkti savo lyderius“.
J.Kerry, kurio viešnagė kaimyninėje saloje tetruks vieną dieną, yra pirmasis nuo 1945 metų Amerikos diplomatijos vadovas, apsilankęs Havanoje – komunistinės Kubos sostinėje.
„Bus nedidelių kliūčių kelyje, bet tai pradžia“, - sakė J.Kerry apie prasidedantį JAV ir Kubos santykių atšilimą kartu su juo keliaujantiems žurnalistams.
Valstybės sekretoriaus lėktuvui nusileidus Jose Marti tarptautiniame oro uoste, J.Kerry iš karto nuvyko į ambasadą, kur vėliau penktadienį vadovaus vėliavos pakėlimo ceremonijai.
Kartu su juo vienos dienos viešnagės į Kubą atvyko trys į aštuntą dešimtį įkopę buvę jūrų pėstininkai, kurie prieš 54 metus paskutinįkart nuleido savo šalies vėliavą Amerikos ambasadoje Kuboje. Jie grįžo į šią salą, kad vėl iškeltų „Žvaigždes ir dryžius“.
„Labai džiaugsiuosi matydamas, kaip vėliava vėl iškeliama“, – sakė 78 metų Jimas Tracy vaizdo pranešime, kuris buvo paskelbtas Valstybės departamento tinklalapyje.
„Labai džiaugsiuosi matydamas, kaip vėliava vėl iškeliama“, – sakė 78 metų Jimas Tracy vaizdo pranešime, kuris buvo paskelbtas Valstybės departamento tinklalapyje.
J.Tracy, 30 metų tarnavęs Jūros pėstininkų korpuse, buvo vyresnysis komandoras seržantas, kuriam buvo patikėta nuleisti vėliavą JAV ambasadoje Havanoje, kai Jungtinės Valstijos nutraukė diplomatinius santykius su Kuba 1961 metų sausio 4 dieną.
Viešnagės metu J.Kerry taip pat turės galimybę aptarti svarbiausias problemas santykių normalizavimo procese, tokius kaip Vašingtono tebevykdomas prekybos embargas ir JAV karinės bazės Gvantanamo įlankoje statusas.
Fidelis Castro (Fidelis Kastras) savo straipsnyje, kurį ketvirtadienį, kai jam sukako 89 metai, paskelbė valstybinė žiniasklaida, išryškino dvišalius santykius vis dar komplikuojančias problemas, pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos skolingos Kubai „daug milijonų dolerių“ dėl salai JAV taikomo prekybos embargo.
Jis tiksliai nenurodė, kokia tai galėtų būti suma, tačiau rugsėjį Kuba pareiškė, kad pusę amžiaus trunkantis embargas jai atsiėjo 116 mlrd. JAV dolerių.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu tvirtina, kad Kuba skolinga 7 mlrd. dolerių Amerikos piliečiams ir bendrovėms, kurių turtas buvo konfiskuotas į valdžią atėjus F.Castro.
JAV diplomatijos vadovas taip pat turės progą šiek tiek atitolti nuo oficialiosios Havanos ir susitikti su disidentais, su nerimu žvelgiančiais į dabartinius pokyčius.
Jis netgi pažadėjo pasivaikščioti sostinės gatvėmis ir susitikti su paprastais kubiečiais.
„Leisiuosi į atvirą, laisvą pasivaikščiojimą Havanos senamiestyje“, – J.Kerry sakė ispanų kalba transliuojančiai JAV televizijai „Telemundo“ prieš išvykdamas.
