2018-ųjų pavasarį Xi Jinpingas buvo antrą kartą prisaikdintas prezidentu. Be to, tuomet panaikinti kadencijų ribojimai: vadinasi, jis šias pareigas galės eiti iki gyvenimo pabaigos. Nacionalinis Liaudies Kongresas tokiam įstatymų pakeitimui pademonstravo karštą palaikymą: prieš balsavo tik du nariai iš 2 980.
Tačiau praėjus devyniems mėnesiams, Xi Jinpingo ateitis nebeatrodo tokia šviesi. Kinijai ir JAV įsivėlus prekybos karą, šios Azijos galiūnės ekonomika susilpnėjo. Prognozuojama, kad įtampa santykiuose su Vašingtonu gali persikelti į Kinijos vidaus politikos ir kariuomenės reikalus.
Pasak CNN, sklinda gandai, kad Kinijoje už uždarų durų Xi Jinpingas kritikuojamas dėl nesugebėjimo adekvačiai susitvarkyti su D.Trumpu ir jo politika.
„Nemanau, kad Xi pozicijai kyla koks nors pavojus, tačiau jis turi daug priešų ir kritikų. O žlungantys santykiai su JAV yra lazda, kuria kritikai gali (Xi Jinpingą) vanoti“, – teigė Richardas McGregoras iš tyrimų centro Australijoje „Lowy Institute“.
Komunistų palikimas
Maždaug kas dešimtmetį svarbių ar prieštaringų įvykių metinės Pekine sukelia audrą. Šiemet tai bus spalio 1-ąją minimos 70-osios Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metinės.
Komunistų partija džiaugsis ekonomine sėkme ir netikėtu ilgaamžiškumu – ji „pergyveno“ komunistinę supergalią Sovietų Sąjungą, žlugusią po 69 metų gyvavimo.
Oksfordo universiteto Kinijos centro direktorius Rana Mitteris CNN teigė, kad prieš metines Pekinas daug dėmesio skirs Komunistų revoliucijos lyderių garbinimui.
„Xi bandys susieti savo dabartinius pasiekimus su jų palikimu“, – sakė R.Mitteris.
Kinijos vyriausybei įvairių įvykių metinės – ne tik proga švęsti ar rengti ceremonijas. Pekinas metinėmis naudojasi siekdamas pažymėti pasiektą progresą ar užsibrėžti naujus politikos tikslus.
Pavyzdžiui, 100-osios Komunistų partijos įkūrimo metinės bus švenčiamos 2021 metais. Ligi tol Kinijos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą sukurti „pakankamai pasiturinčią visuomenę“.
„Akivaizdu, kad bus skaičiuojama, kaip praėjo pirmieji 70 metų, ir nustatomi planai ateinantiems 70-iai metų“, – CNN teigė R.Mitteris.
Nemaloni atmintis
Tiesa, Xi Jinpingas norės pažymėti ne visas svarbias datas – kai kurias jų šalies vadovas mielai pamirštų.
Pavyzdžiui, birželio 4-ąją bus praėję 30 metų po Tiananmenio aikštės žudynių. Tuomet žiauriai slopinamų demonstracijų, pasisakančių už demokratiją, metu Pekine žuvo tūkstančiai civilių.
Šiemet bus ir daugiau jautrių įvykių metinių, kurių žemyninėje Kinijos dalyje nebus leidžiama pažymėti viešai. Bet koks bandymas tai daryti greitai bus sustabdytas.
Žemyninė Kinijos dalis apima visą šalį, išskyrus autonominius regionus Honkongą bei Makau.
„Kaip ir pastaraisiais metais, net ir abstrakčiausios aliuzijos į tuos įvykius bus cenzūruojamos bei gali baigtis areštais“, – sakė istorijos profesorius iš Kalifornijos Irvine universiteto Jeffas Wasserstromas.
J.Wasserstromas: „Kol nuotraukos žmogaus, stovinčio prieš kelis tankus, yra rodomos įvairiuose laikraščiuose už žemyninės Kinijos dalies ribų, kiniškame internete net žodis „šiandien“ gali būti laikomas grėsmę valdžiai keliančiu turiniu.“
„Kol nuotraukos žmogaus, stovinčio prieš kelis tankus, yra rodomos įvairiuose laikraščiuose už žemyninės Kinijos dalies ribų, kiniškame internete net žodis „šiandien“ gali būti laikomas grėsmę valdžiai keliančiu turiniu“, – pridūrė J.Wasserstromas.
2019 metai taip pat žymi 20-ąsias susidorojimo su judėjimo „Falun Gong“ sekėjais metines. Be to, praėjo 60 metų nuo Dalai Lamos pasitraukimo iš Tibeto. Vyriausybė tikisi, kad abi šiuos įvykius menančios datos liks nepastebėtos.
Tačiau Xi Jinpingui galvos skausmą šiemet kels ne tik jautrių įvykių minėjimai. Po dešimtmečius besitęsusio precedento neturėjusio augimo, Kinijos ekonomika ėmė lėtėti.
Bandymai pažaboti besipučiančias skolas visoje šalyje lėmė mažesnes išlaidas infrastruktūrai ir investicijoms, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas taip pat sulėtėjo.
CNN rašo, kad net įprastai optimistiškuose Komunistų partijos pareiškimuose vis dažniau juntamas niūrus tonas.
Po gruodį vykusios Centrinės ekonomikos darbo konferencijos išplatintame pranešime rašoma apie „didžiulius pokyčius išorinėje aplinkoje“. Be to, priduriama, esą partija „sunkiai dirbo, kad įveiktų sunkumus“. Biurokratiška Komunistų partijos kalba tai – rimtas įspėjimas.
„Šie pasiekimai buvo sunkiai iškovoti“, – rašoma pranešime.
O Xi Jinpingo, kaip lyderio visais klausimais, pareiga ekonomiką prikelti.
Pavojingi išoriniai faktoriai
Pasak CNN, 2019 metais Xi Jinpingo pečius labiausiai slėgs ne vidaus problemos, o išoriniai faktoriai. JAV Pekiną spaudžia įvairiais frontais – nuo ekonomikos iki politikos ar kariuomenės.
2018 metais D.Trumpas stabiliai skirdavo muitus šimtų milijardų dolerių vertės kiniškoms prekėms. Jei iki kovo 1 dienos Xi Jinpingas ir D.Trumpas nesusitars, JAV skirs naujus muitus.
Vadinasi, Kinijos vadovo metų pradžia – sudėtinga: jam reikia nuraminti Vašingtoną neatiduodant pernelyg daug.
CNN rašo, kad net jei Xi Jinpingas gali išspręsti prekybos krizę, D.Trumpo administracija ėmė daryti spaudimą kitose srityse, įskaitant augantį kariuomenės buvimą Pietų Kinijos jūroje ir nepasitenkinimą ekonominiu Kinijos šnipinėjimu
Tiesa, yra užuominų, kad Xi Jinpingas nesitiki rasti greito prekybos karo sprendimo. Svarbiausioje metų kalboje gruodį Kinijos prezidentas, panašu, stengėsi paruošti vidaus auditoriją ilgesniam konfliktui įspėdamas, kad gėris buvo pasiektas per „nepriteklių“.
Xi Jinpingas: „Blokados metais Kinija patyrė skurdą ir nepriteklių. Kinai vėl prisiims nepriteklių.“
Laikraščiui „The New York Times“ nutekintose telegramose, kuriose – Kinijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimo detalės, Xi Jinpingas cituojamas štai taip: „Blokados metais Kinija patyrė skurdą ir nepriteklių. Kinai vėl prisiims nepriteklių.“
Pasak J.Wasserstromo, Xi Jinpingo išsigelbėjimu šioje sudėtingoje situacijoje gali tapti D.Trumpo priešinimasis ekonominei Kinijos plėtrai.
„Ekonominė situacija Kinijoje bus sudėtingesnė, o tai sukels nepasitenkinimą. Tačiau dabar dėl sunkių laikų bus galima kaltinti JAV“, – tikino J.Wasserstromas.
Bręstančios problemos
Ironiška, tačiau Xi Jinpingo pergalė panaikinant prezidento kadencijų limitą intensyvėjančio prekybos karo metu padarė jį pažeidžiamą.
Pastaruosius dvejus metus galia Kinijoje būdavo vis labiau sutelkiama Komunistų partijos rankose. O galią partijos viduje aiškiai konsolidavo Xi Jinpingas.
Tačiau ekspertai tikina, kad atsidurdamas piramidės viršūnėje, Xi Jinpingas tapo pažeidžiamas kritikai tais atvejais, kai reikalai nebesiklosto taip gerai.
M.McGregoras: „Partijos sekretorius yra atsakingas už santykius su JAV, o dėl tų santykių traukinio dardėjimo nuo bėgių Xi Jinpingas sulaukia daug kritikos.“
„Partijos sekretorius yra atsakingas už santykius su JAV, o dėl tų santykių traukinio dardėjimo nuo bėgių Xi Jinpingas sulaukia daug kritikos“, – sakė M.McGregoras.
Pekine ir tarp ekspertų stiprėja įspūdis, kad Kinijos vyriausybė nepakankamai įvertino D.Trumpą tikėdamasi, jog ji gali kontroliuoti JAV lyderį.
D.Trumpui ėmusis veiksmų prieš Kiniją, lyderiai persvarsto savo tarptautinę diplomatiją. Kai kurie ėmė abejoti griežta Xi Jinpingo retorika ir agresyvia pozicija.
Tuo pat metu liberalai ima naudotis D.Trumpo muitais kaip pretekstu Kinijos ekonomikos liberalizavimui, nors Xi Jinpingas norėtų, kad vyriausybė ir partija turėtų didesnę ekonomikos kontrolę.
CNN rašo, kad įžengęs į 2019-uosius Kinijos lyderis turi išlaikyti balansą tarp pykčio malšinimo, patriotizmo, laisvos rinkos refomų ir vyriausybės kontrolės.
R.Mitteris mano, kad jei Xi Jinpingui nepavyks sėkmingai išvairuoti šalies iš šių sunkumų, jo ilgo vadovavimo svajonė gali greitai subliūkšti.
„Net jei daugiau nei dvi kadencijos vienam žmogui tampa įmanomos, nebūtinai tas asmuo valdžioje išbus daugiau nei dvi kadencijas“, – pridūrė jis.
