Statistika teigia, kad Italija yra antra valstybė pasaulyje, po Japonijos, pagal ilgaamžių skaičių. Politikai, valstybės pareigūnai, virusologai viešai sako, kad realūs virusu užsikrėtusių skaičiai šalyje – kokius penkis, o gal ir dešimt kartų didesni nei oficialūs duomenys. Juk tyrimas visiems nedaromas, dažnai net ir turintiems simptomų, nes nepakanka reagentų, laboratorijos nespėja.
Tačiau aiškėja ir kita, į aplaidžias klaidas ir konkrečius kaltuosius pirštu durianti priežastis – slaugos namai.
Pasirodo, labiausiai viruso paveiktame Lombardijos regione slaugos namuose per kovo mėnesį išmirė 25 proc. pacientų. Pasirodo, šių privačių, prestižiniais vadinamų slaugos namų vadovybė personalui liepė nedėvėti apsauginių kaukių, kad neišgąsdintų senolių. Pasirodo, Lombardijos regiono ligoninėms nebeturėjus kur dėti visų susirgusių virusu, dešimtys ligonių buvo išvežioti būtent į senoliais už keturženkles sumas besirūpinančius slaugos namus.
Nacionalinio statistikos instituto „Istat“ duomenimis, pastaruosius dvejus metu kovo mėnesį Milane numirdavo apie 1200 žmonių. Šiemet per tą patį laikotarpį mirė 2130. Vien iki Velykų Milane mirė 825 žmonės, daugiau nei dvigubai daugiau, palyginus su praėjusiais metais.
Aplink Milaną išsibarsčiusiuose mažesniuose miestuose situacija – dar dramatiškesnė.
Štai vos už 50 kilometrų esantis Bergamo miestas mero Giorgio Gori teigimu, virto kapinynu. Karstais užversta kapinių bažnyčia, karinių sunkvežimių kolonos, vežančios palaikus į kitų miestų krematoriumus – tai ne kino filmo, tai – Bergamo realybės scenos.
Statistikos duomenimis, pastaruosius penkerius metus 120 tūkst. gyventojų Bergame per pirmas tris kovo mėnesio savaites mirdavo vidutiniškai 91 žmogus. Šiais metais per tą patį periodą mirė 398 žmonės. Beveik keturis kartus daugiau.
Labiausiai viruso paveiktame Lombardijos regione slaugos namuose per kovo mėnesį išmirė 25 proc. pacientų.
„Išmirė ištisa karta“, – situaciją mieste trumpai ir aiškiai įvardijo meras G.Gori.
Švelniai sakant, keista situacija daugybėje šimto kilometrų spinduliu aplink Milaną išsibarsčiusių miestų: Brešijoje, Pjačencoje, Lodi, Kremonoje.
Milano prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, Italijos finansinė policija atliko kratas daugiau kaip 600 šių struktūrų, netgi Lombardijos regiono valdžios būstinėje ir ylos iš maišo ėmė lįsti lyg grybai po lietaus.
Skandalas, vadinamas tik ledkalnio viršūne, grasina nušluoti ne vieną saugų postą politikoje, o mirusiųjų artimieji žada sudrebinti šalį precedentų neturinčia kolektyvine byla.
Skandalo epicentre – prestižiniais, pavyzdiniais visai šaliai vadinti slaugos namai Milane „Pio Albergo Trivulzio“.
Alessandro Azzoni, 45 metų verslininkas iš Milano spaudoje pasakojo, kad jo 76 metų mama šiuose slaugos namuose, kuriuose per pusantro mėnesio mirė 143 pacientai, prižiūrima jau dvejus metus. Paplitus virusui, kaip ir visose šalies ligoninėse, aplankyti mamos jis negali jau daugiau kaip mėnesį. Tačiau ir su ją gydančiu daktaru susisiekti neįmanoma – daktaras serga koronavirusu.
„Kai pavyko susisiekti su nauju mamai paskirtu mediku, jis negalėjo man pasakyti, kada mama paskutinį kartą valgė. Sakė, kad ji turi temperatūros, guli lovoje, atsisako valgyti ir gerti. Į klausimą, kodėl nestato lašelinės, medikas atsakė, kad pacientei juk 76-eri metai, situacija čia dabar ir taip sunki, tad reikia adekvačiai viską vertinti“, – stebėjosi A.Azzoni.
„Mamai reikia nuolatinės medikų priežiūros. Patikėjau ją profesionalioms slaugos namų medikų rankoms, o dabar net neįsivaizduoju, kas ten darosi. Norėčiau mamą iš tų pragaro gniaužtų išplėšti, bet mums neleidžia net įeiti į ligoninės teritoriją“, – guodėsi vyras, tačiau rankų nuleisti neketina. Jis sukūrė komitetą pavadinimu „Teisingumas ir tiesa“ ir tikina, kad nepasiduos tol, kol nepaaiškės visa tiesa ir nebus nustatyta teisybė.
Į klausimą, kodėl nestato lašelinės, medikas atsakė, kad pacientei juk 76-eri metai, situacija čia dabar ir taip sunki, tad reikia adekvačiai viską vertinti.
„Prie kolektyvinės bylos jungiasi dešimtys žmonių. Kai kurių tėvai mirė, kai kurių – vis dar ten, lyg pasmerktieji myriop“, – sako A.Azzoni.
Ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai išsiaiškino, kad nemaža dalis lovų slaugos namuose buvo skubiai paskirtos koronavirusu sergantiems ir į Lombardijos ligonines nebetelpantiems ligoniams. Virusu sergantiems pacientams turėjo būti garantuotos atskiros patalpos, izoliacija nuo kitų ligonių. Kad išvengti viruso plitimo ir užkrato, jų pervežimui ir priežiūrai turėjo būti taikomos maksimalios apsaugos priemonės. Priemonės, kurių, kaip paaiškėjo, „Pio Albergo Trivulzio“ slaugos namų direktorius personalui liepė nedėvėti. Kad neišgąsdintų senolių.
Milano prokurorė Tiziana Siciliano pradėjo penkiolika bylų. Į kaltinamųjų sąrašą kol kas įrašytas tik vienas vardas – „Pio Albergo Trivulzio“ generalinio direktoriaus Giuseppe Calicchio.
„No comment“, – kaltinimus epidemija ir tyčiniu nužudymu komentavo direktorius.
Slaugos namų personalas žiniasklaidai pasakojo, kad struktūroje vyrauja teroro atmosfera ir vargu ar viską pareigūnams pavyks surasti. Dar prieš Velykas vadovybė liepė sunaikinti krūvą dokumentų: tyrimų, plaučių rentgenogramų, pacientų bylų.
Ar Lombardijos regiono valdžia patikrino ir įsitikino, kad slaugos namai atitinka iškeltus reikalavimus?
Ar ligonėse netelpantys virusu sergantys ligoniai buvo pervežti į slaugos namus laikantis visų apsaugos normų? Ar jie iš tiesų buvo izoliuoti atskirose patalpose?
Ar juos turintis slaugyti personalas naudojo visas nurodytas apsaugines priemones?
Prokurorės T.Siciliano teigimu, yra pagrindo įtarti, kad virusas slaugos namuose pasklido būtent todėl, kad aukščiau išvardintų punktų buvo nepaisyta.
Kodėl? Atsakymas gali būti pragmatiškai šaltakraujiškas. Už kiekvieną virusu sergantį priimtą ligonį Lombardijos regiono valdžia slaugos namams atseikėjo po 150 eurų per dieną.
„Stipriausiu ir turtingiausiu šalyje laikomas Lombardijos regionas pandemijos akivaizdoje suklupo silpniausioje grandyje – pažangia laikomoje sveikatos sistemoje, kurią per pastaruosius dvidešimt metų išbarstė į privačias rankas. Be to, Lombardija apnuogino savo didžiausią silpnybę – įsitikinimą besantys nenugalimi“, – situaciją spaudoje komentavo Neapolio mafijos tinklą iš tamsybių ištraukęs ir dėl to nuolatos su apsauga gyvenantis rašytojas Roberto Saviano.