„Visi taip darė“
Paskelbtame įraše tvirtinama:
„Kai vieni gėdijasi Stalino, atsirado tokių, kurie didžiuojasi Hitleriu.
2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje 1939 m. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo paktą paskelbė Antrojo pasaulinio karo priežastimi.
Ne Veimaras, ne anšliusas, ne Čekoslovakijos padalijimas, ne amerikiečių subsidijavimas ir pagyros Hitleriui (1938 metais žurnalas „Time“ jį išrinko „Metų žmogumi“), ne Anglijos ir Prancūzijos elgesys atsakant į SSRS pasiūlymą sukurti antihitlerinę koaliciją, ne Miunchenas, ne.
Bet sutartis, kokią pasirašė beveik visos Europos šalys...“
Tokių sutarčių pavyzdžiais pateikiami nepuolimo (karinės jėgos nenaudojimo) susitarimai tarp nacistinės Vokietijos ir Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos ir kt.
Nepuolimo susitarimai – įprasta diplomatijos praktika
Iš tiesų dvišalės nepuolimo sutartys buvo įprasta praktika tarpukario Europos diplomatijoje.
Tokie susitarimai buvo laikomi tarptautinio saugumo sistemos, kuri turėjo sumažinti naujos agresijos grėsmę, pagrindu.
Konkrečiai Lenkija ir Vokietija tokią sutartį sudarė 1934 m. sausio 26 d. Pagrindinė jos idėja buvo ta, kad abi šalys „jokiomis aplinkybėmis“ nenaudos jėgos, o visus prieštaravimus spręs tik taikiomis priemonėmis.
1938 m. gruodžio 6 d. Prancūzija ir Vokietija taip pat sudarė sutartį, kurioje teigiama, kad nėra jokių abipusių teritorinių pretenzijų, ir skelbiama, kad abiejų valstybių sienos yra „galutinai nustatytos“.
Ne nepuolimo paktas, o bendros agresijos planas
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas savo slaptuoju protokolu nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją.
Šis padalijimas ne tik sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, nulėmė tragišką Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą, bet ir penkiems dešimtmečiams nubrėžė „geležinės uždangos“ ribas.
2019 metais Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją, smerkiančią Molotovo ir Ribbentropo paktą. Šis dokumentas buvo parengtas minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines
Problemos esmė yra ne 1939 m. sovietų ir vokiečių pakte dėl atsisakymo naudoti karinę jėgą, o slaptame jo protokole, apie tai ir kalbama:
„Kadangi tiesioginis Molotovo–Ribentropo pakto ir, savo ruožtu, 1939 m. rugsėjo 28 d. nacių ir sovietų sienų ir draugystės sutarties padarinys buvo A.Hitlerio – o po dviejų savaičių ir J.Stalino – invazija į Lenkijos Respubliką, sunaikinusi Lenkijos nepriklausomybę ir nulėmusi beprecedentę lenkų tautos tragediją, be to, 1939 m. lapkričio 30 d. komunistinė Sovietų Sąjunga pradėjo agresyvų karą prieš Suomiją, o 1940 m. birželį okupavo ir aneksavo dalį Rumunijos teritorijos, kuri taip ir nebuvo grąžinta, bei aneksavo nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikas“, – teigiama rezoliucijoje.
Kitaip tariant, kalbama ne tik apie abipusį atsisakymą naudoti karinę jėgą, bet ir apie „teritorinę ir politinę reorganizaciją“ – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų sferoje esančių valstybių okupaciją ir aneksiją.
Be to, abi šalys ne tik iš anksto pasidalijo šias valstybes tarpusavyje, bet ir įsipareigojo koordinuoti karinę ir politinę ekspansiją „abipusio sutarimo tvarka“.
Nei Lenkija, nei Prancūzija niekada nebuvo sudariusios tokių susitarimų su Vokietija.
Ne tik suplanuota, bet ir įgyvendinta
Svarbiausia, kad 1939 m. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo pakto slaptasis protokolas neliko tik popierine deklaracija, bet buvo bendrai įgyvendintas Hitlerio ir Stalino režimų: 1939-1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Estiją, Latviją ir Lietuvą, bandė okupuoti Suomiją, taip pat aneksavo Rumunijos Besarabiją.
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją, o po kiek daugiau nei dviejų savaičių, rugsėjo 17 d., SSRS užgrobė rytines Lenkijos Respublikos teritorijas, motyvuodama tuo, kad „Lenkijos valstybė ir jos vyriausybė faktiškai nustojo egzistuoti“ ir todėl „SSRS ir Lenkijos sudarytos sutartys nustojo galioti“.
„Metų žmogumi“ galėjo tapti ne tik epochos herojai
Melagienų kūrėjai pastaruoju metu dažnokai prisimena A.Hitleriui skirtą nominaciją, tuo pabrėždami neva Vakarų pasaulis palaikė nacistinę Vokietiją, o tai rodo, kad ir patys buvo „susitepę nacistai“.
2019 m. gruodžio 12 d. „Time“ pasirodė straipsnis, paaiškinantis to meto žurnalo leidėjų sprendimą.
Jame A.Hitleris aptariamas kaip blogio simbolis ir teigiama, kad sprendimas 1938 m. paskelbti jį Metų žmogumi „atitiko TIME įkūrėjo Henry Luce'o priesaką, kad „Metų žmogumi“ galėdavo būti išrenkami ne tik teigiami epochos herojai, bet ir „asmenys, „geriausiai ar blogiausiai paveikę pasaulio įvykius“.
1939 m. sausio 2 d. numeryje, kurio vedamajame straipsnyje A.Hitleris buvo paskelbtas 1938 m. metų žmogumi, publikacijos apie jį pavadinimas ganėtinai iškalbingas: „Iš nešvento vargonininko – neapykantos himnas“.
A.Hitleris viršelio karikatūroje matomas grojantis vargonais, virš kurių iškeltas ratas su pakaruokliais.
15min verdiktas: melas. Įraše iškraipomi istoriniai faktai ir oficiali Europos Parlamento pozicija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
