Pusę aštuonių ryto Morekambo įlankos valstybinėje pradinėje mokykloje mokytoja Siobhan Collingwood reporterio dėmesį atkreipė į berniuką, kemšantį dvi skrudintos duonos riekes – savo pirmąjį tos dienos valgį.
Pasak S.Collingwood, mokytojai kartais pastebi berniuką besirausiantį šiukšliadėžėse ir ieškantį išmestų vaisių. „Jis suvalgys bet ką, ką jam duosi“, – teigė ji.
Kai kurie mokiniai pro valgyklą praeina nesustodami – vadinasi, valgė pusryčius. Vis dėlto, S.Collingwood tikina, kad maždaug trečdalis iš 350 mokinių liktų be pusryčių, jei jų negautų mokykloje.
S.Collingwood tikina, kad maždaug trečdalis iš 350 mokinių liktų be pusryčių, jei jų negautų mokykloje.
Pasak S.Collingwood, per 13 darbo Morekambo įlankos mokykloje metų, visada pasitaikydavo alkį kenčiančių vaikų. Tačiau prieš dvejus metus personalas pastebėjo, kad po atostogų į mokyklą grįžtančių ir nuo neprievalgio kenčiančių vaikų skaičius išaugo.
Iš pradžių mokyklos darbuotojai buvo nustebę: juk dauguma tėvų, nors ir sunkiai apmokėdami sąskaitas, turi darbus. Personalas, pasikalbėjęs su tėvais, pastebėjo, kad alkanų vaikų skaičiaus augimas susijęs smarkiais socialinių išmokų apkarpymais.
Per pastaruosius šešerius metus Britanijoje skurde gyvenančių vaikų skaičius smarkiai padaugėjo. 2018-ųjų vyriausybės duomenys rodo, kad ties santykinio skurdo riba gyvena 4,1 mln. – daugiau nei 30 proc. – nepilnamečių.
2018-ųjų vyriausybės duomenys rodo, kad ties santykinio skurdo riba gyvena 4,1 mln. – daugiau nei 30 proc. – nepilnamečių.
Panašu, kad situacija greitu metu nesikeis: po kitąmet planuojamo biudžeto apkarpymo, socialinėms paslaugoms, įskaitant skirtas vaikams, lėšų liks dar mažiau.
Užburtas skurdo ratas
Nors neprievalgis – ne vienintelė socialinė patologija, kurią sukelia skurdas, ją nuslėpti sudėtingiausia. Be to, vaikams skurdo padariniai gali būti itin skaudūs.
Trumpalaikėje perspektyvoje skurdas padidina ligų, alkio ir socialinės stigmos riziką. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, užsisukama į užburtą ratą, iš kurio ištrūkti – sudėtinga.
Statistika rodo, kad britų paaugliai iš nepasiturinčių šeimų prasčiau išlaiko nacionalinius egzaminus, mažiau jų įstoja į universitetus. Tiesa, net ir įgiję universitetinį išsilavinimą, jie sunkiau randa gerai apmokamą darbą, rečiau dirba tokiose „aukštą statusą“ suteikiančios srityse kaip teisė, finansai ar medicina.
Tiesa, net ir įgiję universitetinį išsilavinimą, jie sunkiau randa gerai apmokamą darbą, rečiau dirba tokiose „aukštą statusą“ suteikiančios srityse kaip teisė, finansai ar medicina.
Be to, Londono ekonomikos universiteto tyrėjai nustatė, kad tie, kurie prasimuša pro „stiklo lubas“, vidutiniškai uždirba 16 proc. mažiau nei atėjusieji iš labiau privilegijuotų šeimų.
Vyriausybės duomenimis, nepasiturintys žmonės miršta maždaug penkeriais metais anksčiau nei pasiturintys asmenys.
Problemos ištakos – krizėje
Prieš 2008-ųjų finansinę krizę, nulėmusią biudžeto „susitraukimą“, konservatorių ir leiboristų vyriausybės kovoje su vaikų skurdu pasiekė progresą.
1998-2012 metais santykiniame skurde gyvenančių nepilnamečių sumažėjo maždaug 800 tūkst. – iki 3,5 mln. Kitaip tariant, 2012 m. santykiniame skurde gyveno 27 proc. 16 metų amžiaus ir jaunesnių britų.
Tais metais JK parlamentas priėmė Gerovės sistemos reformos aktą – griežtos taupymo politikos pamatą. Tuomet tendencija ir vėl pasikeitė: maždaug 600 tūkst. vaikų „sugrįžo“ į santykinį skurdą.
Be to, tuo pat metu iš didžiausio maisto labdaros tinklo „Trussell Trust“ davinius gaunančių vaikų skaičius išaugo daugiau nei trigubai: nuo 127 tūkst. iki 484 tūkst.
Fiskalinių studijų institutas prognozuoja, kad 2021 metais maždaug 35 proc. visų Britanijos nepilnamečių gyvens nepasiturinčiose šeimose.
Be to, šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) šią problemą gali tik pagilinti, kadangi jauni žmonės staiga praras iš Briuselio gaunamą finansavimą.
Skursta ir dirbantieji
„Vis labiau akivaizdu, ypač žmonėms, dirbantiems su vaikais, kad mus apėmė vaikų skurdo krizė. Ji iš esmės yra susijusi su dideliais išmokų apkarpymais“, – teigė labdaros fondo „Child Poverty Action Group“ vykdančioji direktorė Alison Garnham.
Savo ruožtu Konservatorių partijos lyderiai neigia, kad griežta taupymo politika lėmė skurde gyvenančių vaikų skaičiaus padidėjimą, ir kad šis skaičius apskritai auga.
Savo ruožtu Konservatorių partijos lyderiai neigia, kad griežta taupymo politika lėmė skurde gyvenančių vaikų skaičiaus padidėjimą, ir kad šis skaičius apskritai auga.
Pasak konservatorių, nauja socialinių išmokų skyrimo sistema, kai kelios skirtingos išmokos buvo sujungtos į vieną, ir vadinama „universaliu kreditu“, pagerino situaciją.
Iš tiesų: valdant Konservatorių partijai nedarbas sumažėjo beveik dvigubai, tačiau skurde gyvenančių vaikų skaičius išaugo. Pasak Fiskalinių studijų instituto, dviejų trečdalių skurde gyvenančių vaikų bent vienas iš tėvų dirba.
„Pasakojame sau neteisingą istoriją apie skurdą Jungtinėje Karalystėje, – teigė A.Garnham. – Vyriausybė nori koncentruoti dėmesį į bedarbių šeimas, bet tokių beveik nebeliko. Tai – praeities problema.“
A.Garnham: „Pasakojame sau neteisingą istoriją apie skurdą Jungtinėje Karalystėje. Vyriausybė nori koncentruoti dėmesį į bedarbių šeimas, bet tokių beveik nebeliko. Tai – praeities problema.“
Netoli Morekambo įlankos įsikūrusiame turistiniame miestelyje gyvenantis vienišas tėvas George'as McCullough teigė atsidūręs finansinėje bedugnėje. Neišgalėdamas sumokėti nuomos ir susimokėti už paslaugas, jis pradėjo pereikvoti savo sąskaitos lėšas, įsiskolinimai bankui ėmė augti.
Vyras tikina nustojęs socializuotis, kartais atsisako maisto tam, kad jo šešiametis sūnus galėtų pavalgyti tris kartus per dieną. G.McCullough tikina, kad negali leisti sūnui maitintis subalansuotai, nupirkti naujos mokyklinės formos ar leisti išeiti su draugais.
G.McCullough: „Iš esmės jis negali eiti pas draugus – į jų vakarėlius ar namus. Aš tiesiogine to žodžio prasme negaliu sau leisti nupirkti dovanos ar jį ten nuvežti.“
„Iš esmės jis negali eiti pas draugus – į jų vakarėlius ar namus. Aš tiesiogine to žodžio prasme negaliu sau leisti nupirkti dovanos ar jį ten nuvežti“, – pasakojo G.McCullough.
Jis tikina, kad sunkumai prasidėjo perėjimo į „universalaus kredito“ sistemą laikotarpiu. Anksčiau jis, per mėnesį uždirbdamas 650 svarų, gaudavo 900 svarų išmokų. Nors dabar jis kas mėnesį gauna po 50 svarų mažesnę išmokų sumą, tai – ne pati didžiausia problema.
G.McCullough sako, kad jo finansams smūgį sudavė pereinamasis laikotarpis: visi, pateikusieji prašymus dėl išmokų, pirmojo mokėjimo turėjo laukti mažiausiai penkias savaites.
Tai – pavojingai ilgas laikotarpis šeimoms, gyvenančioms nuo atlyginimo iki atlyginimo. Būtent laukdamas pirmosios išmokos, jis įsisuko į užburtą skolų ratą.
Sistemos klaidos
Pasak autobuso vairuotoju dirbančio vyro, gegužę šeima buvo beveik išsprendusi finansinius sunkumus. Tuomet G.McCullough darbdavys jam atlyginimą išmokėjo per anksti – sumokėjo du atlyginimus per vieną mėnesį.
Išmokų skirstytojai neteisingai nustatė, kad jo atlyginimas padvigubėjo, todėl nutraukė išmokas, ir kelias savaites nepripažino savo klaidos. G.McCullough įklimpo į skolas.
„Jei tai taps reguliariu reiškiniu, iš kur gauti motyvacijos dirbti?“, – retoriškai klausė G.McCullough.
Tiesa, tokia G.McCullough patirtis nėra unikali. Vyriausybės tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusei asmenų, pateikusių prašymus gauti išmokas, reikėjo pagalbos užpildant prašymo formą.
Be to, 4 iš 10 asmenų, gaunančių išmokas per „universalaus kredito“ sistemą, po aštuonių mėnesių vis dar turi finansinių sunkumų.
2010-2015 metais darbo ir pensijų sekretoriaus pareigas ėjęs Duncanas Smithas pripažįsta, kad sistemos įgyvendinimas turi trūkumų.
2015-aisiais D.Smithas atsistatydino, nes tuometinis finansų ministras George'as Osborne'as nuo gerovės sistemos biudžeto nurėžė papildomus 5 mlrd. svarų.
„Maniau, kad to buvo per daug“, – sakė D.Smithas.
D.Smithas: „Tačiau pati sistema yra teisinga. Nors didelė dalis dirbančių šeimų vis dar gyvena skurde, neturėdamos darbo jos buvo dar skurdesnės. Kai pradeda dirbti, jos lengviau verčiasi.“
„Tačiau pati sistema yra teisinga. Nors didelė dalis dirbančių šeimų vis dar gyvena skurde, neturėdamos darbo jos buvo dar skurdesnės. Kai pradeda dirbti, jos ima lengviau verstis“, – pridūrė jis.
Praėjusiuose rinkimuose G.McCullough balsavo už Konservatorių partiją. Jis tikina, kad jei nauji rinkimai vyktų rytoj, jo pasirinkimas nesikeistų. Vyras sako palaikąs atsargų partijos požiūrį į valstybės išlaidas, be to, mano, kad per daug žmonių tikisi pagalbos patys nedėdami jokių pastangų.
Vis dėlto, G.McCullough nebetiki, kad išmokų skirstymo sistemos pakeitimai lems didesnį užimtumą, ar kad dėl jų mažiau vaikų gyvens skurde.
„Kol neatsidursi kito kailyje, jo nesuprasi“, – sakė jis.
