Europos Parlamento užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 48 proc. ES šalių piliečių mano, kad jų balsas Bendrijoje svarbus. 46 proc. su tuo nesutiko, taigi – mažiau.
Atrodo, kad proeuropietiškas nuotaikas sustiprino „Brexit“ referendumas Jungtinėje Karalystėje, kai britai nusprendė, kad metas palikti ES. Prieš 2016-ųjų balsavimą vos 37 proc. Bendrijos narių piliečių manė, kad jų balsas ES svarbus.
Tiesa, europiečiams, regis, svarbesnė nacionalinė politika. 63 proc. respondentų atsakė teigiamai, kai jų paklausė, ar jų balsas rūpi nacionaliniu lygiu. Skaičius perkopė net 90 proc. Švedijoje, Danijoje ir Nyderlanduose.
Eurokratams ir politikams, kurie ruošiasi kitų metų Europos Parlamento (EP) rinkimams, gera žinia yra tai, kad parama ES yra didžiausia nuo 1983-jų, kai pradėta ją matuoti. ES naudą ypač vertina lietuviai (90 proc.) – mus pagal europietišką entuziazmą lenkia tik Malta (93 proc.) ir Airija (91 proc.).
Vis dėlto požiūris skirtingose šalyse labai skirtingas, o tradicinės politikos rėmėjai tyrime gali įžvelgti pavojingų ženklų – pavyzdžiui, paramą prieš politinį elitą nusistačiusioms politinėms jėgoms.
Parama ES išaugo 26 iš 28 ES valstybių. Išimtys – Vokietija ir iš Bendrijos netrukus pasitrauksianti Jungtinė Karalystė.
Tik 38 proc. apklaustųjų mano, kad šios naujos partijos kelia grėsmę demokratijai. Be to, 63 proc. respondentų, jaunesnių nei 24 metų, teigia, jog „naujos partijos ir judėjimai gali rasti geresnių sprendimų“ nei tradicinės politinės jėgos.
Tiesa, apie 70 proc. respondentų sutiko, kad vien „pasisakymas prieš ką nors situacijos nepagerina“.
Geresnė žinia ES – tai, kad 67 proc. apklausos dalyvių teigia, jog jų šalims narystė Bendrijoje naudinga. Narystę bloke teigiamai įvertino 60 proc. respondentų, neigiamai – vos 12 proc. 2011 metais, ekonominės ir finansinės krizės įkarštyje, tik 47 proc. teigiamai vertino narystę ES.
Parama ES išaugo 26 iš 28 ES valstybių. Išimtys – Vokietija ir iš Bendrijos netrukus pasitrauksianti Jungtinė Karalystė.
Italijoje, kur populistai ką tik suformavo koaliciją, situacija irgi gerokai prastesnė. Čia jų nuomonės svarba Bendrijoje netiki net 61 proc. piliečių, o tiki – vos 30 proc.
49 proc, italų įsitikinę, kad ES juda netinkama kryptimi. Tiesa, čia skeptiškumo netrūksta visiems europiečiams. 42 proc. respondentų teigė, kad Bendrija pasirinkusi blogą kryptį, ir tik 32 proc. apklaustųjų tvirtino, jog reikalai juda į gera.
Kas labiausiai rūpi europiečiams? Svarbiausia problema, anot apklausos rezultatų, yra terorizmas. Tik tuomet – jaunimo nedarbas ir imigracija.
Kai tokia pati apklausa buvo surengta 2013-aisiais, terorizmas respondentams beveik nerūpėjo – tik 7 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tai yra didžiausia problema ES. Šiemet rodiklis šoktelėjo net iki 49 proc.
