Naujienų svetainė „New Voice“ sudarė dešimties pagrindinių amerikiečių politiko biografijos faktų sąrašą, kurį naudinga žinoti kiekvienam.
Škotijos vokietis
Donaldas Johnas Trumpas gimė 1946 m. birželio 14 d. Niujorke.
Tuo metu jo tėvas Frederickas Christas Trumpas vyresnysis jau buvo žinomas nekilnojamojo turto vystytojas. Jo verslo strategiją – beveik už dyką nusipirkti nebaigtą ar neperspektyvų žemės sklypą, pastatyti jame biurų ar gyvenamąjį pastatą, o paskui brangiai parduoti – perėmė ir jo sūnus. Fredas buvo vokietis, bet per Antrąjį pasaulinį karą pradėjo tai slėpti, teigdamas, kad jo protėviai kilę iš Švedijos. Jis mirė sulaukęs 93 metų.
Prezidento motina Maryanne Trump, gimusi McLeod pavarde, taip pat buvo ilgaamžė. Ji mirė būdama 88-erių. Sulaukusi 18 metų, ji emigravo iš gimtosios Škotijos į Ameriką ir dirbo paprasta tarnaite Niujorke, kol sutiko nekilnojamojo turto vystytoją Fredericką. Iš savo motinos Donaldas paveldėjo tai, ką jis pats vadino „atpažįstamumo elementu“: raudonas garbanas, vainikuojančias puošnią šukuoseną.
Iš penkių Fredericko ir Maryann vaikų gyvi liko du: Donaldas ir jo vyresnioji sesuo Elizabeth, gyvenanti Floridoje su vyru Jamesu Grohu.
Trys santuokos
Oficialiai D.Trumpas buvo vedęs tris kartus. Dabartinė jo žmona Melania už jį jaunesnė 23 metais. Pora susituokė 2005 m.
Pirmoji jo santuoka su čekų modeliu Ivana Zelnickova truko nuo 1977 iki 1992 m. ir baigėsi didelio atgarsio sulaukusiomis skyrybomis. D.Trumpo romanas su aktore Marla Maples ilgą laiką buvo bulvarinių laikraščių taikiklyje. 1989 m. tarp D.Trumpo moterų įvyko viešas konfliktas Aspeno slidinėjimo kurorte. Žiniasklaida rašė, kad Ivana restorane šaukė ant Marlos, reikalaudama, kad ši laikytųsi atokiau nuo jos vyro.
Pagal skyrybų sąlygas Ivana gavo apie 14 mln. dolerių, dvarą, apartamentus „Trump Plaza“ ir teisę vieną mėnesį per metus naudotis D.Trumpo rezidencija Floridoje. Mainais verslininkas reikalavo derinti su juo visas publikacijas ir interviu apie jų bendrą gyvenimą. Naujai išrinkto prezidento buvusi žmona mirė 2022 m.
Jiedu susilaukė trijų vaikų: Eriko, Ivankos ir Donaldo jaunesniojo. Visi jie įsitraukę į šeimos verslą, o dukra Ivanka buvo jo savanorė konsultantė per pirmąją tėvo prezidentinę kadenciją.
M.Maples tapo antrąja buvusio ir naujojo prezidento žmona. Jie susituokė 1993 m. gruodį, praėjus dviem mėnesiams po dukters Tiffany gimimo. Po ketverių metų pradėjo gyvenimą atskirai, o išsiskyrė 1999 m.
Tiffany retai patenka į žiniasklaidos akiratį. D.Trumpas 2020 m. socialiniame „Twitter“ pasveikino ją baigus Georgetowno universitetą: „Teisininkė šeimoje yra kaip tik tai, ko man reikia! Didžiuojuosi tavimi, Tiff!“.
D.Trumpo sūnus iš santuokos su Melania – Barronas – šiemet tapo Niujorko universiteto studentu.
Toli nuo lūšnynų milijardieriaus
Dabartinis D.Trumpo turtas vertinamas 2,3 mlrd. dolerių. Jam priklauso šimtai nekilnojamojo turto objektų visame pasaulyje arba jis yra jų bendraturtis. Taip pat jis turi kelis golfo klubus – tai vienintelė sporto šaka, kuria jis aistringai domisi ir kurią žaidžia solidžiu mėgėjišku lygiu.
Kai 1966 m. Donaldas iš Niujorko Fordhamo universiteto perėjo į Pensilvanijos universiteto Vartono verslo mokyklą, per įvadinę pamoką dėstytojas domėjosi, kas iš studentų kuo nori tapti. Jo bendrakursių prisiminimais, tuo metu pirmakursis D.Trumpas atsakė: „Niujorko karalius“.
Baigęs studijas jis iš karto įsidarbino tėvo įmonėje. Frederickas 1971 m. paskyrė vidurinį sūnų „Trump Organization“ prezidentu, nusivylęs vyresniojo sugebėjimais.
1981 m. jo brolis, Frederickas jaunesnysis, mirė nuo alkoholizmo, o tai turi įtakos Donaldo požiūriui į alkoholį: „Šiame versle niekada nežinai, kaip toli gali nueiti.“
Pasak amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ būtent D.Trumpo tėvas suteikė jam pirmąsias paskolas verslui. Teigiama, kad jis iš viso gavo iš savo tėvo gavo 14 mln. dolerių, tačiau D.Trumpas tai neigė: sakė, kad tėvas davė milijoną – ir viskas.
Dešimtajame dešimtmetyje D.Trumpui rimtai grėsė bankrotas, nes jo projektai prarado pelningumą. Tada jis pasiėmė naujų paskolų ir pradėjo pasaulinę plėtrą, statydamas savo bokštus. Tik 2004 m. jam pavyko restruktūrizuoti savo skolas. Per 2008 m. recesiją jis kažkaip išsisuko, nors bankroto šmėkla virš jo sklandė iki pat 2010-ųjų vidurio.
„Jūs atleistas“
Televizija – štai kas suteikė D.Trumpui šimtaprocentinį pripažinimą Amerikoje. Nuo 1996 m. jam priklausė teisės į konkursą „Mis Visata“. Jis buvo dažnas svečias pokalbių laidose, net vaidino filmuose („Vienas namuose 2“).
Tačiau tikrasis proveržis įvyko 2004 m., kai nekilnojamojo turto vystytojas debiutavo NBC kaip laidos „Mokinys“ („The Apprentice“) vedėjas.
Šou sėkmė pranoko lūkesčius. Reitingai šovė viršun, o socialiniuose tinkluose nuolat buvo aptarinėjama, į ką kitame epizode bus kreipiamasi D.Trumpo fraze „Jūs atleistas!“.
Po kiekvieno epizodo vienas dalyvis palikdavo projektą: tiems, kurie likdavo, D.Trumpas sugalvodavo vadybos, reklamos ir labdaros lėšų rinkimo užduotis, o tada įvertindavo kiekvieno dalyvio indėlį ir darbštumą.
Iš viso buvo išleista 14 laidos sezonų. D.Trumpo skaičiavimais, „Mokinio“ dėka jis uždirbo 214 mln. dolerių (nors pirmojo sezono sutartyje buvo numatyta tik 250 tūkst. dolerių). Būtent šioje laidoje pirmą kartą nuskambėjo terminas „tramponomika“, kuris iš pradžių reiškė D.Trumpo verslo valdymo stilių, o vėliau buvo vartojamas kaip jo vyriausybės veiklos sinonimas.
Šiais metais pasirodė filmas tokiu pat pavadinimu.
Laimi tik prieš moteris?
D.Trumpas jau dukart laimėjo JAV prezidento rinkimus – ir abu kartus jo priešininkės buvo moterys. Įdomus faktas, kad tai buvo ir vieninteliai atvejai JAV istorijoje, kai moterys kandidatavo į aukščiausią valstybės postą.
2016 m. D.Trumpo, kuris niekada nebuvo užėmęs jokių valstybinių pareigų, varžovė buvo Hillary Clinton. Aštuonerius metus ji buvo pirmoji ponia, o paskui dar aštuonerius dirbo Senate ir ketverius metus ėjo valstybės sekretorės pareigas.
Tais metais penktą kartą Jungtinių Valstijų istorijoje prezidentu tapo kandidatas, turėjęs mažiau balsų nei varžovas. Už H.Clinton balsavo trimis milijonais amerikiečių daugiau. Tačiau buvusi valstybės sekretorė pralaimėjo D.Trumpui 227 prieš 304 Rinkikų kolegijos balsus.
2016-aisiais pirmą kartą rinkimai vyko įtarimų dėl didelio masto užsienio kišimosi fone. Kremliaus bandymai paveikti rinkimų eigą ir rezultatus tapo specialaus tyrimo, kuris įrodė, kad rusai bandė įnešti chaoso į Amerikos politinį gyvenimą, objektu. Tačiau nebuvo rasta jokių įrodymų, kad jie „žaidė kartu“ su D.Trumpu.
2024 m. D.Trumpo, kuris trečią kartą iš eilės lengvai gavo Respublikonų partijos nominaciją, varžybų dėl posto metu pasikeitė jo varžovas. Vietoje Joe Bidenas demokratai iškėlė viceprezidentės Kamalos Harris kandidatūrą.
Rinkimų rezultatas jau žinomas. Nors pagal apklausas K.Harris lenkė savo varžovą, galiausiai svyruojančios valstijos atidavė savo balsus už respublikoną.
Apkaltos
Konstitucinė procedūra, skirta nušalinti pareigas einantį prezidentą nuo valdžios, JAV yra gana sudėtinga, įvyksta retai ir kiekvieną kartą būna labai nepatogi politikui, kuriam ji taikoma. Richardas Nixonas, norėdamas to išvengti, 1974 m. net atsistatydino.
D.Trumpas apkaltą išgyveno du kartus. Pirmasis buvo tiesiogiai susijęs su Ukraina. Tuometinio Baltųjų rūmų vadovo pokalbis su naujai išrinktu prezidentu Volodymyru Zelenskiu, įvykęs 2019 m. liepos 25 d., sukėlė įtarimų jo klausiusiam JAV žvalgybos informatoriui. Jo manymu, D.Trumpas bandė neteisėtai įkalbėti pašnekovą ištirti buvusio viceprezidento Joe Bideno sūnaus Hunterio Bideno verslo veiklą Ukrainoje. Tuo pat metu Baltieji rūmai dėl neišsakytų priežasčių vetavo tolesnę karinę pagalbą Kyjivui.
Tačiau Kongresas leido pradėti apkaltos procedūrą ne dėl prezidentų pokalbio turinio, o dėl Baltųjų rūmų ir žvalgybos tarnybų bandymo nuslėpti informatoriaus pranešimą. D.Trumpui buvo pateikti du kaltinimai: piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu Kongresui. 2020 m. vasario 5 d. Senatas jį išteisino dėl abiejų kaltinimų.
Antrasis apkaltos posėdis įvyko jau po to, kai D. Trumpas baigė eiti pareigas – 2021 m. vasario 13 d. Jis surengtas dėl galimo D.Trumpo dalyvavimo kurstant riaušes prie Kapitolijaus Vašingtone 2021 m. sausio 6 d.
Viena iš susirėmimų priežasčių – dalies respublikonų nenoras pripažinti, kad prezidento rinkimus laimėjo Joe Bidenas. Įtikinamų įrodymų, kad D.Trumpo kalbos paskatino federalinio pastato šturmą, nebuvo pateikta. Buvęs prezidentas buvo išteisintas.
Sekso skandalai
Istorijų apie buvusio prezidento nesantuokinius ryšius yra daugybė, problema ta, kad pats jis pats savo elgesio nelaiko gėdingu ir atmeta „seksualinio priekabiavimo“ aiškinimą.
„Kai esi žvaigždė, tau leidžiami visi šie dalykai. Gali daryti viską, ką nori. Griebti juos už užpakalių! Kad ir ką norėtum daryti, daryk tai“, – aiškino D.Trumpas pokalbyje su pramoginės televizijos laidos „Access Hollywood“ vedėju, kurio įrašas pasirodė 2016 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
Priekabiavimą prie moterų jis pavadino kažkuo, kas „vyksta jau milijoną metų“, o paklaustas apie žurnalistės Jean Carroll išprievartavimą net nebandė teisintis, teigdamas, kad tai „istoriškai nutiko įžymybėms“.
Tačiau istorija apie D.Trumpo santykius su pornožvaigžde Stormy Daniels peržengė bulvarinių laikraščių ribas, tapo politiniu skandalu ir kainavo prezidento advokato Michaelo Coheno karjerą. Aktorė teigė, kad D.Trumpo atstovai jai grasino, reikalaudami pasirašyti sutartį dėl tylėjimo – sekso su politiku neatskleidimo. M.Cohenas perdavė S.Daniels 130 tūkst. JAV dolerių už sandorį. Teisme jis teigė, kad prie šio mokėjimo prisidėjo D.Trumpo organizacija.
Pasikėsinimai nužudyti
2024 m. liepos 13 d. 20-metis Thomas Matthew Crooksas pasirodė D.Trumpo kampanijos mitinge Butleryje, Pensilvanijos valstijoje, nešinas šautuvu AR-15. Nesukeldamas apsaugos darbuotojų įtarimo, jis užlipo ant pastato stogo, esančio maždaug už 120 metrų nuo scenos, ir pradėjo šaudyti.
Viena kulka pralėkė per milimetrą nuo D.Trumpo galvos ir pataikė jam į ausį. Slaptosios tarnybos pareigūnai apsupo ir parbloškė politiką. Po pusės minutės jis atsistojo, iškėlęs kumštį į orą, ir sušuko: „Kovokite!“
Vienas iš protestuotojų, ugniagesys Corey Comperatore, žuvo. Dar du vyrai buvo sužeisti. Šaulį T.M.Crooksą nušovė snaiperis.
Dėl to liepos 23 d. atsistatydino Slaptosios tarnybos vadovė Kimberly Cheatle, pripažinusi, kad nesugebėjo apsaugoti šalies vadovų.
Tai pirmas bandymas nužudyti tokio rango politiką nuo 1981 m., kai Vašingtone buvo šauta į Ronaldą Reaganą. Tada prezidentą sunkiai sužeidė revolverio kulka, kuri atšokusi nuo prezidentinio limuzino šono pataikė jam po kairiąja ranka ir sulaužė šonkaulį, pradūrė plautį bei sukėlė didelį vidinį kraujavimą.
Tačiau D.Trumpui buvo lemta patirti dar du nemalonius epizodus. Rugsėjo 15 d. netoli golfo aikštyno Floridoje, kuriame žaidė tuometinis kandidatas, buvo sulaikytas ginkluotas vyras. O spalio 12 d. Kalifornijoje policija sustabdė visureigį netoli rinkimų kampanijos mitingo vietos ir pas vairuotoją rado šautuvą ir pistoletą.
„Truth Social“
Pirmosios kadencijos metu D.Trumpas iš visų socialinių tinklų pirmenybę teikė „Twitter“. Jo asmeninė paskyra tapo viena populiariausių Jungtinėse Valstijose: 2019 m. ją buvo užsiprenumeravę 20 proc. vartotojų.
Tačiau 2021 m., po įvykių Kapitolijuje, socialinis tinklas (taip pat ir „Facebook“) ją užblokavo. Tai sukėlė diskusijas dėl žodžio laisvės ir Pirmosios pataisos taikymo socialinei žiniasklaidai. D.Trumpas pareiškė, kad „jis nebus nutildytas“, ir pavedė savo bendrovei „Trump Media & Technology Group“ sukurti alternatyvią platformą, kurioje būtų skleidžiama „necenzūruota tiesa“.
Ji pradėjo veikti 2022 m. vasario mėn. Platformą galima naudoti tik JAV ir Kanadoje. Savo populiarumo viršūnėje ji turėjo 1,7 mln. naudotojų.
Po to, kai respublikonams artimas milijardierius Elonas Muskas įsigijo „Twitter“, D.Trumpo paskyra ten buvo atblokuota, todėl dabar jis naudojasi abiem platformomis.
Groverio Clevelando pėdomis
Trečiadienį paaiškėjo, kad D.Trumpas antrą kartą tapo Jungtinių Valstijų vadovu ir prezidentų sąraše gaus dvigubą numeraciją: Nr. 45 ir Nr. 47. Tačiau jo atvejis nėra unikalus. Groveris Clevelandas, laimėjęs 1884 ir 1892 m. rinkimus, sąraše taip pat paminėtas du kartus, taigi jis yra 22-asis ir 24-asis prezidentas.
Jis pralaimėjo 1888 m. rinkimus Benjaminui Harrisonui, bet po pertraukos vėl tapo valstybės vadovu. Kaip ir D.Trumpą, jį persekiojo gandai apie nesantuokinį romaną. Tačiau Marijos Halpin kaltinimai išprievartavimu nebuvo įrodyti, o pati moteris vėliau buvo išsiųsta į psichiatrijos ligoninę.
Tačiau jis gyveno ir vadovavo šaliai daug ramiau nei D.Trumpas.
G.Clevelandas buvo pirmasis demokratų prezidentas, išrinktas po Pietų pralaimėjimo Pilietiniame kare. Jis buvo žymus teisininkas ir populiarus Niujorko valstijos gubernatorius aštuntojo dešimtmečio viduryje. Tuo tarpu Respublikonų partiją drebino korupcijos skandalai. 47 metų G.Clevelandas įtikinamai laimėjo pietinėse valstijose, taip pat šešiose šiaurinėse valstijose.
Po ketverių metų jis turėjo gerų šansų būti perrinktas, tačiau B.Harrisonas jį aplenkė rinkėjų balsų skaičiumi.
-
NATO vadovas tikisi kartu su D.Trumpu įveikti Šiaurės Korėjos ir Rusijos grėsmę
-
J.Bidenas po D.Trumpo pergalės rinkimuose kreipsis į amerikiečius
-
JAV gyvenanti I.Voveris pasakė, kaip vertina D.Trumpo pergalę: „Šie rinkimai – svarbiausi mūsų gyvenime“
-
JAV demokratai į naują D.Trumpo kadenciją žengia be plano ir aiškaus lyderio
-
CNN įvardijo, kas bus su Ukraina po D.Trumpo pergalės
-
V. Zelenskis: po D. Trumpo pergalės rinkimuose JAV ir Europos ryšiai negali nutrūkti
-
Atskleidė, ką daryti, jog D.Trumpas išgirstų Lietuvą: svarbūs du punktai
1892 m. demokratai vėl iškėlė G.Clevelando kandidatūrą į prezidentus. Artėjo ekonominė krizė, o respublikonų administracija prarado populiarumą. Tačiau kampanijos rezultatams didelę įtaką turėjo asmeninė prezidento B.Harrisono tragedija: likus dviem savaitėms iki balsavimo jis neteko žmonos ir nutraukė visas kampanijos keliones.
Nors G.Clevelandas grįžo į Baltuosius rūmus, tačiau jam nepavyko užkirsti kelio ekonomikos problemoms. Per valstijas nusirito streikų banga, 1893 m. žlugo Niujorko vertybinių popierių birža. Antrasis šio prezidento kadencijos laikotarpis istorikų pripažįstamas ne tokiu sėkmingu kaip pirmasis.
