Nuo 2019 metų gruodžio, kai Kinijoje kilo pirmasis koronavirusinės infekcijos protrūkis, COVID-19 viso pražudė 4 500 620 žmonių, rodo iš oficialių šaltinių sukaupti duomenys.
Šiuo metu pasaulyje kasdien pranešama maždaug apie 10 tūkst. naujų mirčių – tai yra gerokai mažiau nei per pandemijos kulminaciją sausio mėnesį, kuomet šis skaičius vidutiniškai siekdavo 14 800.
Vis tik dabartinis rodiklis yra daug didesnis nei liepos pradžioje, kai kasdien buvo registruojama apie 7 800 mirčių.
Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai mirdavo po 1 290 užsikrėtusiųjų, o Jungtinės Valstijos vėl tapo šalimi, kur nuo COVID-19 miršta daugiausiai žmonių pasaulyje.
Sausį JAV buvo fiksuojama net 3 380 mirčių per parą, o vasaros pradžioje šis skaičius sumažėjo iki 200.
Tačiau dabar šalis grumiasi su delta atmainos protrūkiu. Šis variantas, pirmą kartą aptiktas balandį Indijoje, jau yra išplitęs į daugumą pasaulio valstybių.
Šiemet pandemija jau nusinešė daugiau gyvybių nei pernai – nuo sausio oficialiai užfiksuota daugiau nei 2,6 mln. mirties atvejų, o per visus praėjusius metus nuo COVID-19 mirė 1,9 mln. žmonių.
Pasaulis tikisi, kad vakcinos padės pažaboti viruso plitimą, tačiau šie preparatai labai netolygiai skirstomi tarp turtingų ir skurdžių valstybių.
Afrikoje 100-ui žmonių tenka tik septynios dozės, Europoje – 99, o Jungtinėse Valstijose – 111.
Be to, manoma, kad vakcinos mažiau apsaugo nuo delta atmainos.
Praėjusią savaitę amerikiečių sveikatos apsaugos institucijų paskelbto tyrimo duomenimis, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ skiepų veiksmingumas, kalbant apie užsikrėtimo rizikos sumažinimą, smuko nuo 91 iki 66 proc. nuo tada, kai ši padermė tapo dominuojančia JAV.
Tačiau vakcinos vis tiek veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligos formų.
