„Dar niekada nebuvo tokio stipraus spaudimo ES sienoms“, – po derybų su Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos vyriausybių vadovais pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Jis sukritikavo Briuselį, kad ES „palaiko tik tai, kas skatina migraciją“, pavyzdžiui, įvairias nevyriausybines organizacijas ir pabėgėlių integracijos programas.
„Tik užtvaroms pinigų neduodama“, – skundėsi Vengrijos lyderis.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi anksčiau šį mėnesį, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
V.Orbanas pabrėžė, kad ES derėjo finansuoti mažiausiai pusę sumos, kurias Vengrija 2015 metais skyrė užtvarų prie sienos su Serbija statyboms, siekiant sustabdyti pirmąją didelę migracijos į Bendriją bangą.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis savo ruožtu sakė, kad „ES turėtų padėkoti Orbanui, kad šis jau daug metų gynė sienas“.
Jis atkreipė dėmesį, kad per Baltarusiją pastaraisiais mėnesiais plūstant migrantams iš Vidurinių Rytų ir kitų šalių juos stabdanti Lenkija gina ne vien savo, bet ir visos Europos Sąjungos sienas.
Tuo metu kadenciją baigiantis Čekijos premjeras Andrejus Babišas prognozavo, kad „migracijos problema niekada neišsispręs“.
Anksčiau Europos Komisija tvirtino neketinanti skirti lėšų fizinių užtvarų prie ES išorinių sienų statyboms.
Tačiau Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pažymėjo, jog ES valstybės privalo „veikti kartu, kad užtikrintų Europos sienų apsaugą“.
„Naujame Europos biudžete sienų apsaugai bus numatyta 6,4 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, skiriame lėšų elektroninio stebėjimo technologijoms, patruliavimui naudojamoms transporto priemonėms, pasieniečių įrangai ir kontrolės punktų statybai, taip pat palydoviniam filmavimui ir ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – pridūrė U.von der Leyen.
