Balandžio 17 dieną Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais. Šie veiksmai išprovokavo piktą diplomatinį ginčą su Maskva.
Antradienį Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas paprašė šalies partnerių Europos Sąjungoje ir NATO iš solidarumo su Praha išsiųsti Rusijos diplomatų.
Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus.
Pirmadienį jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.
„Smerkiame šį Rusijos bjaurų agresijos aktą ir tarptautinės teisės pažeidimą Europos teritorijoje“, – sakoma Višegrado grupės premjerų pareiškime, paskelbtame po lenkų premjero Mateuszo Morawieckio surengto virtualaus susitikimo.
Premjerai pasiūlė „diplomatinę ir konsulinę paramą Čekijai“ po Rusijos sprendimo reaguojant išsiųsti 20 čekų diplomatų.
„Griežtai smerkiame neteisėtus ir smurtinius Rusijos žvalgybos operatyvininkų veiksmus. Neleisime tokiai veiklai skaldyti Europos“, – sakoma pareiškime.
Tai kol kas griežčiausios Vengrijos formuluotės dėl šių įtarimų: anksčiau Budapeštas dėl šios diplomatinės krizės laikėsi palyginti santūriai.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto praėjusią savaitę tik „išreiškė solidarumą“ su Čekija.
Višegrado grupės užsienio reikalų ministrai anksčiau taip pat paskelbė pareiškimą, kuriuo pasmerkė „veiklą siekiant sukelti pavojų suverenių valstybių saugumui“, bet Rusijos nepaminėjo.
