Visi keliai veda į Damaską: pasaulis vėl atsigręžia į Basharą al-Assadą

Šis leidinys anonimiškai pakalbino vieną Jungtinės Karalystės diplomatą, kuris nervingai šypsodamasis pripažino, kad gali būti nusiųstas dirbti į Sirijos sostinę Damaską.

„Galima lažintis, kad po metų ar dvejų mes ten atnaujinsime ambasados darbą“, – pareiškė diplomatas.

O ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas praėjusią savaitę konstatavo, kad B.al-Assadas toliau vadovaus karo nualintai Sirijai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Basharas al-Assadas

Vakarams prireiks laiko

Kai B.al-Assado režimas brutaliai išvaikė pirmuosius protestus 2011 metais, kilo karas, o Sirija tarptautinėje erdvėje buvo izoliuota. Šalis prarado vietą Arabų Lygoje, jai buvo pritaikytos sankcijos, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vieną po kitos skelbė rezoliucijas.

Tačiau praėjusią savaitę Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas paskelbė vėl atidarantys ambasadas Damaske. Regis, daugybę civilių pražudęs režimas reabilituojamas – tokia realybė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jungtinių Arabų Emyratų ambasada Damaske buvo vėl atidaryta

„The Daily Telegraph“ šaltiniai teigia, kad jau kitais metais ambasados darbą Sirijos sostinėje gali atnaujinti ir viena galingiausių regiono valstybių Saudo Arabija. O šios pavyzdžiu greičiausiai pasektų ir Vakarų šalys.

„Sirijos santykiuose su arabų šalimis įvyko daug diplomatijos. Manevrų kulminacija tapo ambasadų atidarymas, pasikeitė ir tonas Damasko atžvilgiu.

D.Maki: „Kaltinimai karo nusikaltimais, nevykdoma valdžios reforma ir Irano bei Rusijos buvimas Sirijoje – problemos, į kurias taip lengvai ranka nenumosi.“

Visa tai buvo suplanuota ir prasidėjo nuo Sudano prezidento Omaro al-Bashiro viešnagės Sirijoje gruodžio viduryje. Nors Saudo Arabija ambasados dar neatidarė, mano žiniomis, kitais metais tai bus padaryta“, – tvirtino analitikas Danny Maki.

Regiono šalių lyderiai taip pat diskutuoja, ar pakviesti Sirijos valdžios atstovus į Arabų ekonominį susitikimą, kuris vėliau šį mėnesį vyks Beirute. Jau vėliau, kovą, Tunise vyks ir Arabų Lygos viršūnių susitikimas.

O arabų šalių pavyzdžiu taisant santykius su Sirija gali pasekti ir Europos šalys. Tiesa, anot D.Maki, prireiks laiko: „Kaltinimai karo nusikaltimais, nevykdoma valdžios reforma ir Irano bei Rusijos buvimas Sirijoje – problemos, į kurias taip lengvai ranka nenumosi.“

Amerikiečiai atsitraukia

Leidinio kalbinto britų diplomato teigimu, Londonas, ilgą laiką nuosekliai tvirtinęs, kad B.al-Assadas, kurio režimas rengė chemines atakas prieš civilius, neturi teisės valdyti, dabar, regis, renkasi „pragmatišką realizmą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijoje 2017 metų pavasarį buvo surengta dujų ataka

„Numanau, kad ambasados atidarymo klausimas – kad ir kada jis kils – bus labai sunkus“, – teigė diplomatas.

Kita vertus, Sirija, kurios vienoje pusėje – Viduržemio jūra, o kitoje – nafta aptekusios šalys, yra vienas svarbiausių geopolitinių ir ekonominių centrų regione.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris kartą pareiškė: „Viduriniuose Rytuose į karą negali eiti be Egipto, o siekti taikos – be Sirijos.“

Savo ruožtu Rusija laikosi pozicijos, kad gali pakeisti JAV, kurių prezidentas Donaldas Trumpas nori išvesti karius iš Sirijos, kaip pagrindinė žaidėja regione. Iranas turi interesų šiitų ir sunitų konflikte.

Amerikiečių tikslai buvo aptakesni – apriboti Irano įtaką Sirijoje ir sutriuškinti grupuotę „Islamo valstybė“.

H.Kissingeris: „Viduriniuose Rytuose į karą negali eiti be Egipto, o siekti taikos – be Sirijos.“

Bet, kaip jau minėta, D.Trumpo administracija atsitraukia ir nuo šių užduočių – gruodį paskelbta, kad JAV išves visus 2 tūkst. karių iš Sirijos.

„Scanpix“/AP nuotr./JAV kariai Sirijoje

Ironiška, kad tokia žinia privertė JAV remtus Sirijos kurdus, kurie bijosi Turkijos antpuolio, atsisukti į režimą Damaske. Jei B.al-Assadas per derybas nesusimaus, vyriausybė greičiausiai susigrąžins didelės teritorijos Sirijos šiaurės rytuose kontrolę.

Pražudė tūkstančius civilių

Yra stebėtojų, manančių, kad B.al-Assadas artėja ne prie tikros, o prie labiau Pyro pergalės. Per nuožmias kovas daug Sirijos miestų ir infrastruktūros objektų buvo sulyginti su žeme – kraupūs vaizdai vien iš Alepo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alepo griuvėsiai

Kaip atstatyti šalį? Į Damaską reguliariai vykstantis Jungtinio karališkojo tarnybų instituto (RUSI) bendradarbis Kamalas Alamas, tiesa, mano, kad Sirija gali apsieiti be 400 mlrd. JAV dolerių, kurių, Vakarų ekspertų teigimu, reikia šalies atgaivinimui.

Slogus kontrastas – Alepo miestas prieš karą ir šiandien

+12

Tačiau vien Irano, Rusijos ir galbūt Kinijos pagalbos neužteks. Europos Sąjunga yra paskelbusi, kad Sirijos atstatymui neskirs nė euro, jei nesulauks garantijų dėl demokratinių rinkimų. Esą finansinė pagalba be tokios sąlygos tik padėtų B.al-Assadui.

Pasak organizacijos „Amnesty International“, režimas nuo 2011 metų įkalino dešimtis tūkstančių žmonių, o egzekucijas vykdė „pramoniniu lygiu“

Aišku, Europos šalių lyderiai, namuose spaudžiami sumažinti imigrantų srautus, ilgainiui gali būti įtikinti padėti Sirijai – tarpininkaujant Maskvai.

„ES galėtų dirbti su Rusija rekonstrukcijos klausimu. Graikijos ir Italijos kompanijos jau veikia Sirijoje, o susidomėjimą yra parodę ir vokiečiai“, – tvirtino K.Alamas.

Tiesa, kritikai pagrįstai pabrėžia, kad santykių su Damasku normalizavimas leis režimo lyderiams išvengti atsakomybės už įtariamus karo nusikaltimus.

Sirijos pajėgos kelis kartus smogė civiliams zarino dujomis ir pražudė šimtus žmonių, be to, oponentai buvo masiškai kankinami.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Sirijos karas

Pasak organizacijos „Amnesty International“, režimas nuo 2011 metų įkalino dešimtis tūkstančių žmonių, o egzekucijas vykdė „pramoniniu lygiu“.

Sulaikytųjų artimieji apie jų likimą sužinojo tik praėjusių metų pabaigoje, kai pradėjo gauti mirties liudijimus.

Karinis sprendinys pavyko?

Aštuonerius metus trunkantis pilietinis karas Sirijoje jau pareikalavo maždaug 600 tūkst. žmonių gyvybių. Nepriklausomi stebėtojai skaičiuoja, kad už didžiąją dalį žūčių atsakingos režimo pajėgos ir jas remiantys kovotojai.

O daugelis iš 6 mln. pabėgėlių – nemažai jų yra jauni vyrai, bėgę nuo karo prievolės – į šalį greičiausiai negrįš, jei Sirijai toliau vadovaus B.al-Assadas.

„Scanpix“/AP nuotr./Migrantų kelionė į Europą

Pastarasis 2014 metais laimėjo toli gražu ne laisvus prezidento rinkimus, o kadencija baigsis tik 2021 metais. Jungtinės Tautos ragina Damaską parengti naują konstituciją ir leisti JT atstovams stebėti naujus rinkimus, tačiau neseniai buvo pripažinta, kad tokius raginimus Sirija atmes.

Paklaustas, ar mano, B.al-Assadas per tokius rinkimus užsitikrintų pakankamai balsų, Rusijos pasiuntinys Viduriniams Rytams atsakė: „Žinoma, kad taip manau.“

Vakarai prasidėjus mūšiams Sirijoje įspėjo, kad krizės neįmanoma išspręsti kariniu būdu. Atrodo, kad Vakarai klydo.

Bet Rusija, anot Carnegie centro Vidurinių Rytų programos mokslininko Josepho Bahouto, net nenori girdėti kalbų apie kokius nors rinkimus ar konstituciją.

„Juk galėtų susiklostyti scenarijus, pagal kurį Rusijai būtų sunkiau kontroliuoti situaciją. O dabar akivaizdu, kad al-Assadui niekas dar ilgai negrės – jei nenutiks nieko dramatiška, pavyzdžiui, nesugrius Iranas, ar rūmų perversmas Damaske“, – svarstė J.Bahoutas.

Sirijos opozicija, žinoma, jaučiasi nusivylusi ir parduota. Vyriausiasis politinės opozicijos derybininkas Nasras al-Hariri pastebėjo: „Mūsų žmonės miršta pabėgėlių stovyklose, o dalis mūsų brolių arabų lenktyniauja dėl draugystės su nusikaltėliu.

Taip, nusikaltėlis Basharas gali nugalėti, gali triumfuoti nuolankiai stebint tarptautinei bendruomenei. Bet jis nepalaužė ir nepalauš laisvų Sirijos žmonių valios.“

Vakarai prasidėjus mūšiams Sirijoje įspėjo, kad krizės neįmanoma išspręsti kariniu būdu. Atrodo, kad Vakarai klydo.

VIDEO: Aštuoneri konflikto Sirijoje metai: ką kare veikia užsienio jėgos?

Aštuoneri konflikto Sirijoje metai: ką kare veikia užsienio jėgos?

Austėja Usavičiūtė, Eglė Krikštopaitytė