Garikas yra vienas iš ukrainiečių karių, kurie pirmieji įžengė į šią teritoriją: jis patyrė tris sužeidimus.
„Buvo įsakymas užimti poziciją. Atvedžiau čia vaikinus, užėmėme pozicijas. Peršovė koją, pataikė į kaklą, ačiū Dievui, nepataikė į miego arteriją, – pasakoja Garikas apie tai, kaip buvo sužeistas. – Perdaviau įgaliojimus ir išvykau į ligoninę, ir viskas. O kas dėl šono, – tik antrą dieną po to, kai atsidūriau ligoninėje, pamačiau, kad ten kažkas buvo“.
Garikas ilgai ligoninėje neužsibuvo, jis grįžo. Jis sako: Ukrainos kariuomenei reikia žmonių rikiuotėje, o ne ligoninės lovoje, nes priešas netaupo jėgų ir išteklių. „Šiandien sutikau tik du vaikinus. Juos, matyt, susekė kelyje, kai jie ėjo. Vos juos sutikau, tuoj pat pradėjo šaudyti iš 120 mm minosvaidžių“, – pasakoja jis.
Pavelas ir Romanas yra Ukrainos kariškiai, valdantys kvadrokopterį. Jie rodo mums iš viršaus lauką, kuriuo atvažiavome į pozicijas.
„Matai, kaip viską degina. Tai fosforo šaudmenys, – aiškina jie. – Ten, kur ką tik važiavote.“
„Jie šaudė, paromis tikriausiai. Manėme, kad visoje fronto linijoje bus kažkoks puolimas, jie mus „atidirbinėjo“. Nieko, išlaikėme“, – sako jie.
Būtent šio pokalbio metu Pavelas ir Romanas gavo svarbios informacijos iš savo kolegų iš oro žvalgybos: rusų artilerija nukreipta į tą vietą, kur dabar yra filmavimo grupė. „Į jus nukreipta artilerija. Visi slėpkitės, į jus nukreipta artilerija. Atsargiai visi į olas“, – įsakė jie.
Nuo tada už šią poziciją atsakingi Pavelas ir Romanas. Prasideda kontrbaterijos mūšis, ir nuo tada kiekvieno gyvybė priklauso nuo jų efektyvumo ir įžvalgumo.
„Štai pradėjo jie dirbti į mus (šaudyti, - red. past.), „gradais“ (salvinėmis ugnies sistemomis, - red. past.). Slėpkis, slėpkis, slėpkis! Kur tie mūsų šaunieji artileristai?“ – kalbasi Pavelas ir Romanas.
„Vienas postas neatsakė. Pasakysi, ar jie visi sveiki, ar ne?“ – klausia jie.
Ukrainiečių daliniai šaudo trumpomis salvėmis, persidislokuoja ir – vėl. Tarpuose tarp „Grad“ raketų atskriejimų ir apšaudymų Ukrainos kariškiai kasa apkasus. Pavelas ir Romanas sako, kad dabartiniame kare išgyventi galima tik įsikasus į žemę.
„Bandome giliau įsikasti, kad būtų saugiau. Vyksta artilerijos karas. Mažiausias iš jų yra 120-ies milimetrų kalibro. Nuolat šaudo „gradai“, tankai. Yra daug tankų“, – sako jie.
Ukrainos pozicijų nepasiekę Rusijos tankai dažnai aptinkami vietiniuose laukuose. Vienas iš jų – kario su šaukiniu „Kolyvanas“ trofėjus. Šiose pozicijose jis yra legenda, jo sąskaitoje – nemažai pamuštos rusų karinės technikos.
„Apšaudo mus tankas. Mes: „Kur Kolyvanas?“ Sėdime, negalime išlįsti, Kolyvano niekur nėra, – pasakoja Ukrainos kariškiai. – Šaukiame: „Kolyvanai, kur tu esi, kur tu esi?“ Kolyvanas dingo. Girdime išėjimą. „Yra, tankas!“ Kas? Kolyvanas! Jis jau sėdėjo ten ir laukė jo.“
„Turime daug vyrų. Ne mano darbas naikinti tankus, aš esu kuopos technikas, – sako kitas kareivis. – O čia jis, velniai griebtų, tankas, stovi ir žiūri į mus savo vamzdžiu. Nuėjau tyliai, iššoviau, ir viskas!“.
Į klausimą: „Apie ką galvojote tą akimirką?“ – kareivis atsako keiksmažodžiais: „Kad manęs ne... Apie ką čia galvoti... Apie ką čia dar galvoti?!“
Tuo tarpu kvadrokopterio valdytojai Pavelas ir Romanas desperatiškai kovoja dėl savo „paukštelio“": Rusijos kariškiai jį trikdo ir bando atimti.
Romanas sako, kad Rusijos kariuomenė turi stiprią elektroninę įrangą, taip pat turi „Orlan“ – rusiškų dronų. Karo pradžioje, sako Ukrainos kariškiai, tai buvo tikras galvos skausmas: „Orlanus“ buvo sunku numušti.
„Šiuo metu džiugu, kad yra tam tikra pažanga kovojant su šiais „Orlanais“: daug jų buvo numušta, – sako jie. – Anksčiau jie dieną ir naktį skraidė aplink kaip bitės... Negalėjome pakelti galvos.“
Po kelių minučių Ukrainos kariškiams pavyksta nustatyti tikslias taikinio koordinates: tai stambi ginkluotė, tikriausiai „Uragan“ arba „Smerč“, iš kurios apšaudoma pozicija. Tada į dvikovą įsitraukia Ukrainos artilerija. Jos „gradai“ greitai šaudo ir lygiai taip pat greitai nuvažiuoja, kad nepastebėtų rusų bepiločiai orlaiviai.
Ukrainos kariuomenė iš mūšio lauko paima trofėjus, kuriuos galima išgelbėti, pavyzdžiui, MTLB – plaukiojantį šarvuotį. Jis buvo rusiškas, bet dabar suremontuotas ir perdažytas ukrainietiškomis spalvomis.
„Na, žinoma, jie jį šiek tiek apgadino, mes jį patobulinome, – sako kariškiai. – Mūsų yra tik dažai. Trys MTLB ir viena šarvuota pėstininkų mašina pamušta, ir vienas priešlėktuvinis pabūklas apgadintas minos. ant minos. Priešlėktuvinė patranka nepažeista. Naikins priešą!“.