„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad mergaitės yra laisvėje, – naujienų agentūrai AFP sakė Bello Matawalle. – Jos ką tik atvyko į vyriausybės namus ir jaučiasi gerai.“
Vienas AFP žurnalistas pranešė matęs, kaip prie vyriausybės biurų susirinko šimtai hidžabus dėvinčių mergaičių.
Iš pradžių valdžia pranešė, kad šimtai ginkluotų asmenų penktadienį pagrobė 317 mergaičių atokiame Džangebės kaime esančioje Valstybinėje mergaičių vidurinėje mokykloje.
Tačiau B.Matawalle nurodė, kad „bendras pagrobtų moksleivių skaičius“ buvo 279.
„Dėkojame Dievui, kad visos jos yra kartu su mumis“, – pridūrė jis.
Vyriausybė vedė derybas su pagrobėjais, kuriuos valdžia vadina „banditais“, po trečiosios atakos prieš mokyklą Nigerijoje per mažiau nei tris mėnesius.
Vienas šaltinis nurodė, kad išlaisvinant mokines buvo susisiekta su „atgailaujančiais banditais“, siekiant užmegzti ryšį su jų buvusiais bendrininkais.
Šiaurės vakarų ir vidurio Nigerijoje gerai ginkluotos nusikalstamos gaujos pastaraisiais metais aktyviau rengia išpuolius, pagrobia ir apiplėšia bei žagina žmones.
Nigerijos kariuomenė dislokuota šiame rajone nuo 2016 metų, o 2019-aisiais buvo pasirašyta taikos sutartis su banditais, tačiau išpuoliai tęsiasi iki šiol.
Gruodį daugiau nei 300 berniukų buvo pagrobti iš mokyklos Kankaroje, prezidento Muhammadu Buhari gimtojoje Kacinos valstijoje, jam lankantis tame regione.
Vėliau berniukai buvo paleisti, tačiau šis įvykis sukėlė pasipiktinimą ir atgaivino prisiminimus apie pasaulį pribloškusį masinį pagrobimą Čiboke, kuomet džihadistai paėmė į nelaisvę 276 mokines. Daugelis tų mergaičių tebėra dingusios.
Tokios gaujos daugiausia yra vedamos finansinių motyvų ir neturi žinomų ideologinių polinkių.
Tačiau nuogąstaujama, kad į šias grupuotes infiltruojasi ginkluoti islamistai. Džihadistų prieš dešimtmetį įžiebtas konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 30 tūkst. gyvybių ir išplito į kaimyninius Nigerį, Čadą ir Kamerūną.
Valdžia paneigė sumokėjusi kokią nors išpirką po vėliausio pagrobimo incidento, nors analitikai mano, jog tai yra mažai tikėtina, o saugumo ekspertai būgštauja, kad dabar bus dažniau pagrobiami žmonės šiuose itin skurdžiuose regionuose.
Pagrobimai reikalaujant išpirkos daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje jau yra plačiai paplitusi nacionalinė problema: pinigų siekiantys nusikaltėliai pačiumpa gatvėse verslininkus, valdininkus ir eilinius piliečius.
Lagose įsikūrusios geopolitinių tyrimų konsultacinės firmos „SB Morgen“ skaičiavimais, pagrobėjams nuo 2016 metų sausio iki 2020 metų kovo buvo sumokėta mažiausiai 11 mln. dolerių (9,2 mln. eurų).