Sankt Peterburgo verslininkas, medicinos įrangą teikiančios įmonės „Petromed“ akcininkas Sergejus Kolesnikovas atvirame laiške Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui rašo, kad Juodosios jūros pakrantėje už valstybės pinigus statomas prabangus dvaras. Jo vertė – apie milijardas JAV dolerių. Ir nors oficialiai dvaras priklauso Nikolajaus Šamalovo įmonei, ši firma neva yra tik priedanga. Nes, pasak S.Kolesnikovo, N.Šamalovas yra geras V.Putino draugas.
Kodėl prabilo verslininkas?
Laikraštis „Vedomosti“ per „Skype“ bendravo su atvirą laišką parašiusiu verslininku S.Kolesnikovu (jis gruodžio 21 d. išvyko į užsienį).
Kaip laikraščiui paaiškino pats S.Kolesnikovas, parašyti laišką paskatino noras Rusijai ir jos prezidentui pranešti visą tiesą apie V.Putiną. „Jie patys tegul ir sprendžia, kaip reaguoti. Mano reikalas – pranešti faktą“, – sakė verslininkas.
Ši istorija, anot S.Kolesnikovo, prasidėjo 2000 metais, kai Putino draugu vadinamas N.Šamalovas susiekė su įmone „Petromed“ ir pasiūlė, tarpininkaujant V.Putinui, pelningai finansuoti kai kuriuos didelius Rusijos sveikatos sistemos projektus. Mainais už tai 35 proc. firmos apyvartos buvo pervedama į nurodytas užsienio sąskaitas.
S.Kolesnikovas rašo, kad šiuos kontraktus turėjo finansuoti oligarchai, sutinkantys paaukoti pinigų naujam prezidentui V.Putinui. Po to pinigai iš užsienio sąskaitų asmeniniu V.Putino sprendimu pagal poreikius turėjo būti įliejami į Rusijos ekonomiką. Jie patys tegul ir sprendžia, kaip reaguoti. Mano reikalas – pranešti faktą.
Pinigų perpumpavimas
Įgyvendindama projektą įmonė „Petromed“ į N.Šamalovo kontroliuojamas sąskaitas užsienyje neva pervedė 148 milijonus dolerių. Vėliau, 2005 metais, V.Putino iniciatyva buvo įkurta įmonė „Rosinvest“, kuri įgyvendino įvairius projektus: statė laivų statyklas, medžio apdirbimo įmones. Už šiuos projektus buvo atsakingas S.Kolesnikovas, bet du projektus pasiliko N.Šamalovas.
2006 metais N.Šamalovui prižiūrint pradėtas statyti poilsio kompleksas prie Juodosios jūros, netoli Praskovejevkos. Jo vertė tuomet buvo 400 mln. rublių.
Valstybė šį projektą labai palaikė. Skyrė 73,96 ha saugomo miško. O 2009 m. viduryje, kai dėl ekonominės krizės didieji projektai buvo pristabdyti, „Rosinvestui“ įsakyta visas lėšas skirti projektui „Pietūs“. Projektas „Pietūs“ staiga virto didžiuliais rūmais su kazino, žiemos teatru, vasaros amfiteatru, varpine, baseinais, sporto kompleksu, sraigtasparnių aikštelėmis, parkais ir t. t.
„Tuo metu projektas „Pietūs“, kuriam pervesta 10 mlrd. rublių iš fondo, skirto darbo vietoms ir svarbioms pramonės šakoms išsaugoti, staiga virto didžiuliais rūmais su kazino, žiemos teatru, vasaros amfiteatru, varpine, baseinais, sporto kompleksu, sraigtasparnių aikštelėmis, parkais ir t. t.“, – rašo S.Kolesnikovas atvirame laiške prezidentui.
Kaltinimų nekomentuoja
Šis poilsio kompleksas priklauso firmai „Indokopas“, kuriai per kitą firmą „Rirus“ vadovauja N.Šamalovas. Tačiau, kaip teigia S.Kolesnikovas, N.Šamalovo firma negalėjo turėti tokių didelių pinigų. Teisybės ieškantis verslininkas teigia, kad per penkerius metus iš valstybės iždo čia buvo permesti milijardai rublių. Tam, kad iki dvaro kalnų vietovėje būtų nutiesti keliai, elektros, dujų magistralės ir t. t.
„Jeigu tai N.Šamalovo dvaras, kodėl Vyriausybė už mokesčių mokėtojų pinigus kuria infrastruktūrą?“ – klausia S.Kolesnikovas.
Norėdamas nuslėpti tikrąją darbų sąmatą, anot S.Kolesnikovo, N.Šamalovas užsakė medžiagas užsienyje, įveždavo jas į Rusiją be muitinės leidimo. O su tiekėjais atsiskaitydavo per sąskaitas užsienyje.
Kai S.Kolesnikovas, protestuodamas prieš tokią netvarką, ėmė kelti trukšmą, jį valdžia nušalino nuo projektų.
Tiesa, S.Kolesnikovo kaltinimus vis dėlto pakomentavo vienas D.Medvedevo aplinkos žmonių: paviešinta medžiaga neturi precedento. Tačiau suabejojo, ar prezidentas reaguos į tokius faktus.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai atsisakė komentuoti. O V.Putino atstovas pareiškė, kad premjeras nėra susijęs su prabangiuoju statiniu.
Ir V.Putino draugu įvardijamas N.Šamalovas, ir įmonės „Petromed“ prezidentas D.Gorelovas neatsakė į laikraščio „Vedomosti“ klausimus.
