Būtent tai – įtaka visai Ukrainai – visada buvo Rusijos tikslas. Įvykiai Donbase ir buvo sugalvoti norint pasiekti pagrindinį tikslą. Net nėra žinoma, ar Novorusijos projektą Kremlius kada nors rimtai vertino, ar tai tebuvo žaidimo elementas, siekiant mobilizuoti nacionalistus Rusijoje ir paskatinti juos papildyti separatistų gretas.
Todėl ir vėl suintensyvėjusios kovos neturėtų reikšti karo atnaujinimo plačiąja prasme. Kovojama dėl strategiškai svarbių vietų – Donecko oro uosto ir kelių kitų, kurių paėmimas sustiprintų Maskvos pozicijas ir nuramintų vidaus kovas „liaudies respublikose“.
J.Primakovo pasiūlymas
Būtina nepamiršti ir to, kad iki šiol prieš bet kurį rimtesnį diplomatinį įvykį, susijusį su Ukraina, kovos ir karinė įtampa sustiprėdavo. Neatmestina, kad taip bus ir dabar. Penktadienį Kremliuje posėdžiavusi Rusijos Saugumo taryba svarstė tiek karinę padėtį, tiek pasiruošimą atnaujinti diplomatinį dialogą. Tik klausimas, ką konflikto pusės gali pasiūlyti, ypač Rusija, nes tai nuo jos dabar labiausiai priklauso derybų likimas.
Maskva „atiduoda“ Donbasą ir atsisako Novorusijos projekto, bet mainais Vakarai atsisako sankcijų ir pritaria Krymo aneksijai.
Prieš kelias dienas savo planą, kaip išspręsti situaciją Ukrainoje, pateikė buvęs Rusijos premjeras Jevgenijus Primakovas.
Jo siūlymu, Donbasas privalo išlikti Ukrainos dalimi, bet mainais Vakarai turėtų atšaukti sankcijas. Tačiau Krymo ir Sevastopolio prijungimas prie Rusijos, kaip sako J.Primakovas, neturėtų tapti derybų objektu kalbantis su Vakarais.
Taip pat buvęs įtakingas politikas priešinasi Rusijos reguliariosios kariuomenės dalinių įvedimui į Donbasą, nes tai pasitarnautų visiems, linkusiems griežtai kritikuoti Rusiją, ypač JAV.
J.Primakovo siūlymas susiveda į paprastus dalykus – Maskva „atiduoda“ Donbasą ir atsisako Novorusijos projekto, bet mainais Vakarai atsisako sankcijų ir pritaria Krymo aneksijai. Kadangi J.Primakovas yra artimas Kremliui politikas, jo pasisakymą galima vertinti ir kaip oficialią Rusijos valdžios olimpo poziciją.
Tikrina Vakarų, o ne Ukrainos reakciją
Kalbama apie norą patikrinti Vakarų, o ne Ukrainos reakciją. Pastaroji bet kuriuo atveju nepritars planui, kuris reiškia galutinį Krymo praradimą, o kartu ir konflikto Donbase rusenimą. Čia itin svarbios detalės.
Maskva gali oficialiai atsisakyti Novorusijos projekto, net likviduoti „liaudies respublikas“, išvežti svarbiausius lyderius, didžiausius teroristus išduoti Kijevui. Bet vietoj jų atsiras kiti, o didelę autonomiją turintis Donbasas paralyžiuos Kijevo provakarietiškas reformas ir stabdys visos Ukrainos progresą.
Ukraina nesutiks su tokiu scenarijumi, kai teks panaudoti Vakarų finansinę pagalbą atstatant separatistų sugriautą regioną, kuris toliau bus palankus Rusijai. Gali būti, kad prezidentas Petro Porošenka ir norės kalbėtis apie tai, bet jį remiančios koalicijos kitos frakcijos nusiteikusios nesileisti į tokius kompromisus ir pokalbius su Kremliumi.
Tad panašūs siūlymai labiau skirti Berlynui ir Vašingtonui, o ne Kijevui. V.Putinas tikisi, kad krizė bus įveikta radus sutarimą su Vakarais. Bet tai gali nepavykti, kadangi jau yra buvę bandymų, kai Vokietija, Prancūzija bandė spausti Ukrainą nusileisti dėl tam tikrų dalykų Donbase, bet Kijevas nesitraukė.
Kaip teigia Tvn24.pl, tiek P.Porošenka, tiek A.Jaceniukas supranta, kad tam tikros ribos peržengti jie negali – per daug ukrainiečių kraujo Donbase pralieta, per daug klaidų padaryta, jog būtų galima bent mėginti daryti kažką, kas visuomenės akyse atrodys kaip nuolaidos separatistams.
Vakarai linkę nusileisti
Vakaruose viskas kitaip, čia kompromisai su Rusija yra priimtini ir neretai sveikintini. Kovą baigsis pirmųjų sankcijų Rusijai terminas, teks spręsti, ką daryti toliau. Kol kas Maskvos laimėjimas yra tas, kad naujų sankcijų įvedimo net nesvarstoma. Tad ir peršasi išvada, kad galbūt sankcijų galiojimas nebebus pratęstas.
Vis dėlto tikėtis, kad Ukraina sutiks su sprendimais, jog Donbasas išliks su prorusiška valdžia jos sudėtyje, nelabai realu. Juk Maskva tik ir ieško būtų, kad galėtų paralyžiuoti ir iš vidaus ardyti Ukrainos valstybę. O tam puikiai tiktų Donbasas, išlikęs Ukrainos sudėtyje, bet su plačia autonomija, kai Kijevas jam beveik neturės įtakos, o jis veiks visos šalies politiką.
Tokių signalų ateina ir iš Europos Sąjungos. ES diplomatijos vadovė apie Rusiją atsiliepia šiltai ir generuoja planus, kaip pakeisti ES poziciją jos atžvilgiu. „Wall Street Journal“ paskelbė, remdamasis ruošiamu dokumentu, kad ES gali sumažinti sankcijas ir atnaujinti dialogą dėl vizų panaikinimo ir bendros prekybos, jeigu Rusija prisidės prie Ukrainos krizės sureguliavimo.
Įdomiausias dalykas šiame projekte yra tas, kad sankcijas siūloma padalinti į tiesiogiai susijusias su Krymu ir tas, kurias galima panaikinti, jeigu bus pasiektas persilaužimas Donbase. Toks siūlymas puikiai tinka ir J.Primakovo išsakytoms mintims. Jeigu ES valstybės pritars tokiam planui, dalies sankcijų panaikinimas taps išties realus.
Vis dėlto tikėtis, kad Ukraina sutiks su sprendimais, jog Donbasas išliks su prorusiška valdžia jos sudėtyje, nelabai realu. Juk Maskva tik ir ieško būtų, kad galėtų paralyžiuoti ir iš vidaus ardyti Ukrainos valstybę. O tam puikiai tiktų Donbasas, išlikęs Ukrainos sudėtyje, bet su plačia autonomija, kai Kijevas jam beveik neturės įtakos, o jis veiks visos šalies politiką.
Visos konflikto pusės turi vieną tikslą – pakeisti dabartinę situaciją, kuri nėra naudinga niekam. Tik visi tai mato skirtingai.
Ukraina norėtų atgauti visišką valdžią regione, be autonomijos, gauti pinigų Donbaso atstatymui iš ES, JAV ir Rusijos bei išlaikyti galimybes atsiimti Krymą. Vakarai sutiktų su tam tikra Donbaso autonomija. O Maskva siekia Donbaso autonomijos, kad turėtų įtakos visai Kijevo politikai, panaikintų sankcijų ir Krymo aneksijos pripažinimo.
