Valstybių lyderiai pasikalbėjo prieš vėliau numatytą jų susitikimą su šešių Azijos valstybių vadovais.
„Bendradarbiavimas su Kinija yra vienas svarbiausių Rusijos prioritetų ir šiuo metu yra pasiekęs beprecedentį lygį“, – sakė V.Putinas.
V.Putinas: „Bendradarbiavimas su Kinija yra vienas svarbiausių Rusijos prioritetų ir šiuo metu yra pasiekęs beprecedentį lygį.“
Xi Jinpingas savo ruožtu pareiškė, kad abi šalys „visuomet laikė santykių plėtrą prioritetine kryptimi“.
Jos „ryžtingai palaiko svarbiausius viena kitos interesus... ir drauge iniciatyviai dalyvauja spendžiant tarptautinius ir globaliojo valdymo reikalus“, sakė Kinijos prezidentas.
Rusija ir Kinija reagavo į JAV nacionalinio saugumo strategiją, kurioje abi šalys įvardijamos pagrindinėmis Amerikos priešininkėmis, pažadu plėsti dvišalį ekonominį, politinį ir karinį bendradarbiavimą.
Abi šalys taip pat siekia sustiprinti jų įkurtą regioninę Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, kurios susitikimas vyks šį savaitgalį.
V.Putino vizitas, skirtas dar kartą pabrėžti dvišalių santykių svarbą, surengtas praėjus vos mėnesiui po to, kai jis buvo prisaikdintas ketvirtai prezidento kadencijai.
Rusijos lyderis su Xi Jinpingu susitiko jau 25-ą kartą; vien pernai įvyko penki jų susitikimai, nurodė V.Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Po oficialios sutikimo ceremonijos Pekino centre esančioje Didžiojoje liaudies salėje V.Putinas pirmiausia pasikalbėjo su Kinijos vyriausybės vadovu Li Keqiangu. Prezidentas jam pareiškė, kad Rusijos ir Kinijos prekybiniai ir ekonominiai ryšiai „vystomi geru tempu, ir mes ieškome naujų bendradarbiavimo sričių“.
Li Keqiangas savo ruožtu sakė, kad dvišalės prekybos apimtys šiemet turėtų pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių, ir išreiškė pasirengimą plėsti dvišalį bendradarbiavimą tiek tradicinėje, tiek naujose srityse, įskaitant atominę energetiką.
2014 metais beveik 100 mlrd. JAV dolerių siekusi dvišalė prekyba 2015-aisiais dėl staigaus Rusijos rublio nuvertėjimo sumenko iki maždaug 60 mlrd. dolerių. Rusijos rublio vertei vėl ėmus kilti, prekybos apimtys pernai pasiekė beveik 90 mlrd. dolerių.
Rusija taip pat vis labiau gręžiasi į Kiniją kaip į savo energijos išteklių eksporto rinką ir į investicijų į infrastruktūros projektus šaltinį.
