Tačiau tai gal net neturėtų stebinti – artimi Maskvos ir Minsko ryšiai yra viena labiausiai nesveikų partnerysčių visoje buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje.
Nepaisant to, kad demonstruojama abiejų režimų vienybė, iš tiesų santykiai yra sandoris tarp dviejų ir priešų, ir draugų – imperatoriumi norinčio būti Vladimiro Putino ir meistriško žaidėjo Aliaksandro Lukašenkos.
Minsko suvaldymas pasirodė esanti stiprus ir labai brangus galvos skausmas Kremliui.
Tai – asimetriškas šokis tarp galingo patrono su imperinėmis ambicijomis, kuriam reikia efektyviai papirkti neklusnų pavaldinį, ir sukto pavaldinio, kuris pasirengęs nusileisti tam, kad išgautų iš patrono kiek įmanoma daugiau.
Artėjant „Zapad 2017“ pratyboms, šie santykiai vis labiau nušviečia Kremliaus imperinės politikos buvusioje Sovietų Sąjungoje ribas.
V.Putinas jau seniai kaltinamas nepaklusnias kaimynes, tokias kaip Ukrainą ir Gruziją, mėginant paversti Baltarusijos kopijomis – klusniomis ir nuolankiomis satelitinėmis valstybėmis.
Bet netikėtumas – Baltarusija jau yra Baltarusija, ir ji visai nėra paklusni. Minsko suvaldymas pasirodė esanti stiprus ir labai brangus galvos skausmas Kremliui.
Vos per keturias praėjusios savaitės dienas V.Putinas viešai kritikavo Baltarusiją už naftos produktų gabenimą per Latvijos ir Lietuvos, o ne Rusijos uostus; A.Lukašenka išsiliejo dėl netinkamo Rusijos pasieniečių ir muitininkų elgesio; Rusija uždraudė kai kurių Baltarusijos pieno produktų importą.
O kartu vyksta „Zapad“. Tačiau vietoj vienybės tarp Minsko ir Maskvos pademonstravimo, pratybos tik pabrėžia nesutarimus.
Ginklai, tankai ir skaidrumas
Kitą mėnesį vyksiančios „Zapad“ pratybos jau seniai kelia įtarimų Baltarusijoje – pasigirsta ir svarstymų, kad Rusija gali pasinaudoti karių dislokavimu Baltarusijos teritorijoje tam, kad pradėtų staigią okupaciją.
Arsenijus Sivickis, Minske įsikūrusio Strateginės ir užsienio politikos analizės centro direktorius, yra pareiškęs, kad Rusija gali pasinaudoti jais kaip pretekstu „paversti Baltarusiją sargybos postu karinėje konfrontacijoje su NATO“. „Rusija gali pasinaudoti Baltarusijos teritorija tam, kad sukeltų saugumo grėsmių ir iššūkių Baltijos valstybės“, – įspėjo jis.
Baltarusija, panašu, nusprendė, kad atvirumas yra geriausia jos gynyba. Artėjant pratybų pradžiai, Minskas, atrodo, bando įnešti bent šiek tiek atvirumo – tiek tam, kad apsaugotų save, tiek tam, kad patikintų savo Vakarų kaimynus, jog pratybomis nebus pasinaudota piktoms užmačioms.
Minskas pakvietė stebėtojus iš septynių valstybių – Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir Norvegijos. Jie galės stebėti dalį pratybų, kurios vyks Baltarusijos teritorijoje. Taip pat pakviesti Jungtinių Tautų, ESBO, NATO, Raudonojo Kryžiaus ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai.
A.Lukašenka netgi viešai patikino Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir Baltijos šalis, kad jis neleis pasinaudoti Baltarusijos teritorija tam, kad Maskva jas pultų arba baugintų.
Kieras Gilesas iš „Chatham House“ pažymi, kad Baltarusija yra atsidūrusi sudėtingoje situacijoje – oficialiai yra Rusijos sąjungininkė, tačiau nenori būti priešiška Vakarams ir nori išlikti nešališka bet kokioje konfrontacijoje tarp Rusijos ir NATO.
Minsko skaidrumo siekis, priduria jis, taip pat padės užtikrinti, kad Rusija nepasinaudos galimybe nukrypti nuo pratybų scenarijaus tam, kad pradėtų kokius nors nedraugiškus veiksmus.
Rusija, kita vertus, yra pasiryžusi šiomis pratybos naudotis kaip psichologiniu ginklu, džiaugiasi Vakarų nerimu dėl jų ir deda labai mažai pastangų, kad nuramintų dėl „Zapad“ kylančias baimes kaimyninėse valstybėse.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Baltarusija pranešė apie ketinimus pakviesti Vakarų stebėtojus, Rusija paskelbė, kad suteiks ribotą prieigą prie dalies pratybų ir savo teritorijoje. Maskvoje esantys gynybos atašė galės dalyvauti dviejų dienų trukmės renginiuose Lugos pratybų teritorijoje.
Dmitrijus Mickevičius, Baltarusijos saugumo blogo analitikas, pažymi, kad Rusija pelnosi iš to, kad yra laikoma grėsme. Be to, ji yra vienintelis regioninis veikėjas, kuris suinteresuotas Baltarusijos ir Vakarų santykių prastėjimu – Maskva nori pademonstruoti savo išskirtinę įtaką Baltarusijoje ir paminti Minsko vaidmenį tarptautinėje arenoje parodant, kad ji yra tik Rusijos karinės sistemos dalis.
Uostai, nafta ir pienas
Maskva nori pademonstruoti savo išskirtinę įtaką Baltarusijoje ir paminti Minsko vaidmenį tarptautinėje arenoje parodant, kad ji yra tik Rusijos karinės sistemos dalis.
Rusijos kariams praėjusią savaitę atvykstant į Baltarusiją, nesutarimai tarp Minsko ir Maskvos kilo ir kitoje srityje – ekonomikoje. Kalbėdamas transporto konferencijoje Kaliningrade V.Putinas metė aštrią žinią Minskui.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad Baltarusija turi liautis eskportuoti naftos produktus per Latvijos ir Lietuvos uostus, o vietoj jų naudotis rusiškais.
Baltarusijos politikos analitikas Andrejus Aksenovas iš „Nash Dom“ teigia, kad V.Putino komentarai yra ultimatumas, ir ypač reikšminga tai, kad juos jis pasakė tuo metu, kai rusų kariai žengė į Baltarusiją „Zapad“ pratyboms.
Rusiškos naftos importavimas ir tuomet perdirbtų naftos produktų eksportavimas yra vienas ir pagrindinių Baltarusijos ekonomikos ramsčių. Pastarąjį ketvirtį amžiaus Minskas perdirbtus naftos produktus eksportavo per Latvijos ir Lietuvos uostus. Baltarusių pareigūnai teigia, kad taip racionaliau – jie yra arčiau, turi geresnę infrastruktūrą, palankesnius tranzito tarifus.
Tai taip pat puikiai tinka A.Lukašenkos strategijai manipuliuoti Maskvos ir Vakarų konfliktu tam, kad išpeštų daugiau naudos sau. Tam, kad Baltarusija išliktų kaip nepriklausoma valstybė, jai reikia gerų santykių su visomis kaimynėmis – ne tik su Rusija.
Ginčas dėl uostų kilo praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Maskva ir Minskas išsprendė kitą konfliktą – dėl dujų kainos ir naftos pristatymo kiekio, kurį Maskva grasino sumažinti.
Baltarusija galų gale gavo daugmaž tai, ko ir norėjo. Panašu, kad ir šiame konflikte dėl uostų Minskas tvirtai laikysis savo pozicijos.
Tad nebuvo netikėta, kai praėjusią savaitę Rusija pasinaudojo savo mėgiama ir jau daug kartų naudota taktika, kaip spausti kaimynes – uždraudė dalies Baltarusijos pieno produktų importą. Esą dėl sanitarinių priežasčių.
Dar daugiau – praėjusią savaitę per interviu televizijoje (Kremliaus kontroliuojamame kanale „Rossija-24“) A.Lukašenka garsiai kritikavo Maskvą, piktindamasis Rusijos pasieniečių ir muitinės pareigūnų elgesiu ir sakydamas, kad dėl jų yra prarandamas tarpusavio pasitikėjimas.
Tokia yra naujoji Rusijos imperija.
