Vienas iš naujausių pavyzdžių – gegužės 12 d. V.Putinas paskyrė generolą pulkininką Viktorą Zolotovą pirmuoju šalies vidaus reikalų ministro pavaduotoju ir vidaus kariuomenės vadu.
Artimas V.Putino sąjungininkas V.Zolotovas išbuvo jo asmeninės apsaugos komandos vadovu 13 metų – ir, žinoma, jis buvo vienas iš V.Putino partnerių dziudo.
Panašiai nutiko ir su Igoriu Sidorkevičumi, kuris buvo vienas iš Sankt Peterburgo dziudo federacijos prezidentų, o dabar vadovauja karo policijai. Paaukštindamas V.Zolotovą V.Putinas priartina karines pajėgas dar arčiau prie savęs ir užsitikrina, kad joms vadovaus žmogus, „turintis tikslą, ryžtingas, įkvėptas dziudo“.
V.Putino reitingai perkopė 80 proc. Jei rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, 81 proc. apklaustų Rusijos gyventojų balsuotų už dabartinį prezidentą. Leidinys pažymi, kad Rusijos vadovas, atrodo, suvokia, jog šis palaikymas yra trapus. Ir tuomet, kai jis ėmė save transformuoti į agresyvios ir imperialistinės Rusijos nacionalizmo įsikūnijimą, jis taip pat nori aiškiai parodyti, kad šalies saugumo aparatas bus veiksmingas ir ištikimas, jei jam kiltų spaudimas. Ir čia geresnio būdo už dziudo brolijos pasitelkimą nėra?
Jei įsivaizduojame vidaus kariuomenę stojančią prie fronto linijos prieš kokius nors rimtus neramumus, nenuostabu, kodėl V.Putinas nori lojalaus ir ryžtingo žmogaus minėtoje pozicijoje, ir V.Zolotovas čia atrodo tobulas pasirinkimas.
60-metis V.Zolotovas karjerą pradėjo kaip „čekistas“ – Rusijos saugumo darbuotojas, kuris prisijungė prie KGB baigęs tarnauti kariuomenėje. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje V.Zolotvas buvo paskirtas tuomet nežinomo Sankt Peterburgo mero pavaduotojo Vladimiro Putino apsaugininku. Ir šie santykiai tapo ilgalaikiais.
Ankstyvaisiais 1990-aisiais V.Zolotvas buvo paskirtas tuomet nežinomo Sankt Peterburgo mero pavaduotojo V.Putino apsaugininku. Ir šie santykiai tapo ilgalaikiais.
Nors V.Zolotovas vėliau praleido trumpą laiką privačiame sektoriuje, jis susikrovė lagaminus į Maskvą 1999-aisiais ir vėl ėmė dirbti V.Putinui.
2000-aisiais jis tapo Prezidento saugumo tarnybos vadovu, ir šioje pozicijoje jis išbuvo iki praėjusių metų, kai buvo perkeltas į šalies Vidaus reikalų ministeriją, palikdamas vieną savo protežė Olegą Klimentjevą atsakingu už Prezidento saugumo tarnybą.
V.Zolotovas pasižymi ne tik pasitikėjimu savimi, tačiau ir ryžtingumu, tikslo siekimu, kantrybe, pagarba vyresniems, komandos nariams. Tai yra savybės, kurios išugdomos dziudo. Apie tai V.Putinas kalba dziudo treniruočių DVD „Išmokime dziudo su V.Putinu“ (Let's Learn Judo with Vladimir Putin, – angl.). Nebloga charakteristika imtynių partneriui – ir ypač nebloga kaip vienam iš politinių ir verslo bendražygių.
Atrodo, kad nėra geresnio būdo tapti vienu iš tų patikėtinių, kaip leisti V.Putinui praktikuoti žinomiausią imtynių veiksmą – „harai goshi“ permetimą.
Milijardieriai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai išmoko dziudo iš V.Putino, ir didelė dalis jų verslo imperijos buvo pastatyta ant pelningų susitarimų su valdžia pamatų.
Rusijos turtuolis Genadijus Timčenka, laikomas V.Putino pinigine ir įtrauktas į JAV paskelbtą sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, – kitas senas imtynių partneris ir vis dar Sankt Peterburgo „Yavara-Neva“ dziudo klubo garbės narys.
Kovos menų atstovus iškėlė V.Putinas, matydamas juose kažką ypatingo. Galų gale V.Putinas, vengdamas kalbėti apie daugelį dalykų, gali daug kalbėti apie dziudo. Jo žodžiais tariant, dziudo išugdo „savikontrolę, galimybę jausti momentą, pastebėti oponentų stiprybes ir silpnybes“.
V.Putinas ypač susirūpino savo elito ištikimybe tuomet, kai imtos taikyti ekonominės sankcijos, kurios verčia pasirinkti tarp šalies ir globalių verslo interesų. Kalbėdamas apie kovos menus, V.Putinas ne kartą grįžo prie temos, kad jie ne tik „veda į visišką charakterio vystymosi išryškinimą“, tačiau dziudo duoda jam galimybę suvokti žmonių vidaus savybes, sužinoti, kuo gali pasitikėti.
Prezidentas siaurina savo patikėtinių ir sąjungininkų sąrašą, rinkdamasis žmones, kuriais jis, būdamas paranojiškas, beatodairiškai pasitiki, ir užkraudamas jiems atsakomybę už pagrindines saugumo ir galios institucijas. Ir atrodo, kad nėra geresnio būdo tapti vienu iš tų patikėtinių, kaip tik leisti V.Putinui praktikuoti žinomiausią imtynių veiksmą – „harai goshi“ permetimą.
