Į Sirijos pilietinį karą, kaip žinia, įsitraukusios įvairios užsienio jėgos. Basharo al-Assado režimą aktyviausiai remia Iranas: Teheranas siunčia pinigus ir karo ekspertus, visame regione verbuoja šiitų savanorius, iš Libano į Siriją nukreipia „Hezbollah“ kovotojus. Irano parengti ir apginkluoti kovotojai – be abejonės, stipriausias Assado karinis ramstis.
Maskva tiekia Sirijos diktatoriui ginklus, siunčia karo specialistus, pasinaudodama veto teise, neleidžia daryti Assadui spaudimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
JAV rengia kovotojus prieš IS džihadistus, aprūpina opoziciją karine įranga. Tai daro ir Prancūzija bei Didžioji Britanija. Kai kurios valstybės finansuoja „al-Qaedai“ artimas karines grupuotes. IS teroristus finansiškai remia ne vyriausybės, o privatūs asmenys bei religiniai fondai.
Rusija pereina į atviro veikimo Sirijoje fazę
Ilgą laiką atkakliai neigęs karinę paramą Sirijos diktatoriui Assadui, Kremlius netikėtai prisipažino, kad Rusija tiekia „technines priemones kovai su teroristais“, – taip, vengdama daiktus pavadinti tikraisiais vardais, vis dėlto apie ginklų tiekimą Sirijai prabilo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Kremliaus politinės taktikos keitimąsi stebintys ekspertai spėlioja, ką tai galėtų reikšti. Ar daugėjant „daiktinių įrodymų“ Kremliui tampa nebeįmanoma išsisukinėti? Ar tiesiog Putinas pasiryžo pereiti į atviro veikimo fazę, prieš tai ją (bent jau retoriškai) paruošęs?
Artimųjų Rytų ekspertas, vokietis Markus Kaimas įvardija tris galimus perėjimo į atviro veikimo fazę motyvus. Pirma, skubiai karine jėga paremti pastarąjį mėnesį trauktis priverstas prezidento Assado karines pajėgas, dėl ko Rusijai gresia netekti savo vienintelės karinio jūrų laivyno bazės Viduržemio jūros pakrantėje.
Antra, stoti į kovą su IS, taip stiprinant Rusijos pozicijas regione ir pabrėžiant, kokia nepakeičiama ji esanti antiteroro koalicijoje. Ir, trečia, tuo būdu viltis iš būsimų šios koalicijos partnerių dėl Ukrainos konflikto įvestų sankcijų sušvelninimo.
„Spiegel“ autoriai Raniahas Salloumas ir Benjaminas Bidderis pastebi, kad Rusijos karinę operaciją Sirijoje Putinas paruošė retoriniu puolimu, kai pereitos savaitės gale Vladivostoke prakalbo apie „tarptautinę koaliciją kovoje su IS“.
Panašius signalus apie galimą bendradarbiavimą kovoje su „Islamo valstybe“ Vakarams siuntė ir Kremliui artimi ekspertai. Antai, Putino biografas vokietis Alexandras Rahras šveicarų dienraščiui „Neue Zürche Zeitung“ sakė, esą, JTO konferencijoje rugsėjo 15 d. Putinas pasiūlysiąs sukurti antiteroro alijansą. Rahras netgi laikąs įmanomu Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (angl. CSTO) bendradarbiavimą su NATO.
Panašius signalus apie galimą bendradarbiavimą kovoje su „Islamo valstybe“ Vakarams siuntė ir Kremliui artimi ekspertai. Alexandras Rahras sakė, esą, JTO konferencijoje Putinas pasiūlysiąs sukurti antiteroro alijansą.
Pasak Rusijos ekspertės Vašingtone Fionos Hill, šie Rusijos signalai yra „bandomieji balionai“, klasikinis Rusijos vyriausybės veikimo metodas: prieš pradėdama kokiu nors klausimu komunikuoti tiesioginiais kanalais, Rusija per tarpininkus pasiunčia adresatui idėjas, savotiškus „banduomuosius balionus“, taip sužadindama jo susidomėjimą ir drauge išbandydama galimą reakciją. Naujausiu „bandomuoju balionu“ mėginama pasiaiškinti, ar Vakarai yra pasirengę eiti į kompromisą ir bendraudarbiauti ne tik su Rusija, bet ir su jos ištikimai remiamu diktatoriumi Assadu.
Ciniškas išskaičiavimas: pabėgėlių srautais paveikti ES politiką Rusijos ir Sirijos atžvilgiu
Iki šiol Vakarai kaip mantrą kartojo reikalavimą nušalinti Assadą, susitepusį rankas šimtų tūkstančių sirų krauju, atsakingą už cheminio ginklo prieš savo šalies piliečius panaudojimą.
Ketveri pilietinio karo Sirijoje metai nusinešė 250 000 sirų gyvybių, 11 milijonų paliko šalį, didelė dalis jų dabar traukia ieškoti politinio prieglobsčio Europoje. ES diplomatams susidaro įspūdis, kad Kremlius tikisi Europą palaužti pabėgėlių krize ir taip priversti ją bendradarbiauti su Assadu. Peršama mintis, kad be Assado (ir, suprantama, be Rusijos) įveikti chaosą Sirijoje neįmanoma. O tai reiškia, kad pabėgėliai ir toliau plūs į Europą.
Panašių išskaičiavimų, matyt, turi ir Assadas, visiškai nesirūpinantis bėglių likimu. Priešingai, jis netgi didina jų srautus, kone kasdien bombarduodamas gyvenamuosius rajonus ne Sirijos režimo kontroliuojamose teritorijose.
Panašių išskaičiavimų, matyt, turi ir Assadas, visiškai nesirūpinantis bėglių likimu. Priešingai, jis netgi didina jų srautus, kone kasdien bombarduodamas gyvenamuosius rajonus ne Sirijos režimo kontroliuojamose teritorijose.
Atrodo, kad jų išskaičiavimai pasiteisina. „Moraliniu požiūriu bendradarbiavimas su Assadu esąs nepateisinamas. Bet kokia būtų alternatyva? Visiškas politinių Sirijos institucijų žlugimas, IS pergalingas veržimasis pirmyn ir visiškame chaose skendinti Sirijos valstybė?“ – klausia Artimųjų Rytų ekspertas Markus Kaimas.
Ir ES diplomatai jau prabilo apie galimus kompromisus šia kryptimi. „Nors esamomis sąlygomis tai nėra gražus sprendimas, bet mažesnis blogis, nei Sirija, kontroliuojama Islamo valstybės“, – Vokietijos radijui sakė europarlamentaras Alexandras Grafas Lambsdorffas (FDP).
Jam pritarė ir Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas savo vizito Teherane metu. Jis pripažino, kad Sirijos problemos nepavyks išspręsti be tokių valstybių kaip Iranas ar Rusija, – pragmatiškumas dabar reikalauja su jomis eiti petys į petį.
Nors Sirijos krizės politinis sprendimas bus priimamams ne Briuselyje, o JTO konferencijoje, kurioje šia tema, be abejo, tarsis ir Rusijos bei JAV prezidentai. Į klausimo sprendimą privalės būti įtrauktos ir Saudo Arabija bei Iranas – aktyviausi Assado ir šiitų globėjai.
Pabėgėlių krizė Putinui – proga perauklėti Europą
ES užgriuvusią pabėgėlių problemą Putinas naudoja ir perauklėti Europai. Jis ragina Europą emancipuotis nuo JAV, kuri viena esanti kalta dėl Artimųjų Rytų destabilizavimo. O kentėti dėl to dabar turinti Europa.
Mokytojo laikysena tampa ypač akivaizdi, skaitant Kremliaus propagandos tinklaraštį, skirtą vokiečių publikai. Putino kalbą Vladivostoke tinklaraštis pateikia kaip išmintingo vadovo moralinius pamokymus per nesusigaudymą politinėje situacijoje suvedžiotiems naivuoliams.
„Mes Rusijoje, o ir aš asmeniškai, jau prieš keletą metų sakėm, kad kils milžiniškų problemų, jei mūsų vadinamiej Vakarų partneriai toliau tęs savo klaidingą užsienio politiką, ypač musulmonų pasaulyje Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje.“ Jei, nepaisydami šio regiono istorinių, religinių bei nacionalinių ir kultūrinių ypatumų, mėgins primesti jiems savo standartus.
Vienintelis kelias nutraukti pabėgėlių plūdimą į Europą – tai padėti žmonėms išspręsti jų problemas vietoje, – postringavo Putinas. Ir pirmas žingsnis čia būtų sukurti „bendrą frontą“, tikrą tarptautinę koaliciją prieš Islamo valstybės džihadistus.
Prieš Putino kalbą Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovė pareiškė, kad ES galinti pasimokyti iš Rusijos patirties, kaip apsieiti su pabėgėliais iš konfliktų krečiamų regionų, kaip sukurti jiems žmogaus orumo nepažeidžiančias gyvenimo sąlygas. Rusija, esą, sugebėjo operatyviai ir sėkmingai priglausti šimtus tūkstančių ukrainiečių civilių, bėgusių į Rusiją nuo vadinamosios antiteroro operacijos.
Rusija, esą, sugebėjo operatyviai ir sėkmingai priglausti šimtus tūkstančių ukrainiečių civilių, bėgusių į Rusiją nuo vadinamosios antiteroro operacijos.
Reaguodama į pabėgėlių krizę Europoje, Kremliui ištikima Rusijos žiniasklaida su apsimestine užuojauta, bet sunkiai nuslėpdama piktdžiugą, kalba apie Vakarų galą. „Komsomolskaja Pravda“ tęstiniame straipsnyje išsamiai pasakoja apie „Vokietijos pražūtį“.
Neišmatuojamas cinizmas, žinant, kad karą Ukrainoje sukėlė pats Putinas. Kad remdamas Assadą, jis prisidėjo prie pabėgėlių bangos iš Sirijos. Dar daugiau, žinant kėgėbistinius Putino veikimo metodus, neatmestinas ir įtarimas, kad Kremlius netgi galėjo rasti būdų pabėgėlių srautams Europos linkui padidinti.
Mat, neseniai socialiniuose tinkluose buvo paskelbti gandai, neva Vokietija siunčianti laivus Sirijos pabėgėlius iš Libano ir Turkijos parsigabenti. Šie gandai sukėlė tikrą pabėgėlių iš Sirijos antplūdį į šias šalis. Vokietijos ambasados Turkijoje ir Libane dabar mėgina tuos gandus paneigti. Vokietijos užsienio reikalų ministerija įtaria, kad gandus paskleidė žmonių kontrabandininkai, nes kas daugiau galįs būti suinteresuotas didinti pabėgėlių į Europą srautus.
Stebint, kaip pabėgėlių problema manipuoliuoja Putinas, mėgindamas paveikti Vakarų apskritai ir ES konkrečiai politiką, klausimas lieka atviras.
