Pasak V.Putino, Rusijos ekonomika nesuinteresuota, kad naftos kainos taip staigiai kiltų. Vasario 24 dieną „Brent“ naftos barelio kaina su pristatymu balandį maždaug siekė 120 dolerių. Vasario 22 dieną barelis kainavo mažiau nei 110 dolerių, o vasario pradžioje – mažiau nei šimtas.
Investuotojai pradėjo sudarinėti naftos pirkimo sutartis dar iki tol, kai dėl suprastėjusios gamybos Libijoje sumažėjo naftos tiekimas pasaulio rinkoje. Jie nuogąstauja, kad neramumai iš Šiaurės Afrikos gali persimesti į regionus, kur išgaunami dideli naftos kiekiai, pavyzdžiui, Saudo Arabiją.
Reikia pažymėti, kad Rusijos biudžetas yra stipriai susijęs su pasaulinėmis naftos kainomis, nes jo pagrindines pajamas sudaro mokesčiai, kuriuos sumoka naftos kompanijos, taip pat eksporto muitai. Papildomos pajamos, gautos už pabrangusią naftą, leidžia vyriausybei papildyti biudžetą, neribojant socialinių išmokų. Be to, nuo pirmojo dešimtmečio vidurio gautos didžiulės papildomos pajamos leidžia Rusijos vyriausybei sukaupti Rezervo ir Nacionalinės gerovės fondus, kurie buvo naudojami (ir dabar naudojami) biudžeto deficitui sumažinti.
Tačiau „naftos pinigai“ Rusijoje sukelia ir neigiamų dalykų: pirmiausia, infliaciją, kuri Rusijoje kelis kartus viršija išsivysčiusių šalių rodiklius.
Vyriausybė pastaraisiais metais mėgina sumažinti Rusijos priklausomybę nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Tam reikalui buvo sugalvotas inovacinis ekonomikos plėtros scenarijus, numatantis padidinti išlaidas mokslui ir švietimui.
Anksčiau vasarį nerimą dėl didelių naftos kainų išsakė ir kai kurios šalys – naftos vartotojos, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos. Jos paragino eksportuotojus išgauti daugiau naftos, kad būtų patenkinti pasaulio poreikiai.
